Jau tą pačią dieną viešai paskelbę šią istoriją, sulaukėme daugybės skambučių, norinčių padėti Bartui ir išgelbėti jį nuo neteisingos mirties, nulemtos pačių jo mylimiausių žmonių - šeimininkų. Ačiū, kad buvote aktyvūs ir neabejingi, kad išgyvenote šią istoriją kartu su mumis ir Bartu.
Bet istorija nesibaigė.
Sekančią dieną po paskelbto globos pagalbos prašymo atradome nuostabiąją globėją Indrę. Iš karto supratome, kad tai - pats tinkamiausias variantas pačiam Bartui. Globėjai puikiai pažįstamos šios veislės „vingrybės ir plonybės“, nes jau yra išgelbėjusi ne vieną „prancūziuką“.
Kurį laiką mažais žingsneliais viskas ėjo tik geryn: Bartas atsigavo, priaugo svorio, buvo sutvarkytos odos bėdos, netrukus galvojome pradėti dairytis jam tikrų namų. Tačiau vieną dieną galingas smūgis parbloškė atgal.
Diena, kai supratome, jog buvę Barto šeimininkai galbūt iki šiol gyvena sau laimingai Lietuvoje ir net neketina niekur vykti. Diena, kai Bartui netikėtai „išlindo“ epilepsija ir kai mums atsivėrė akys, - jog tai, matyt, ir yra tikroji priežastis, kodėl Bartas tapo nemylimas ir nereikalingas.
Pirmieji retai pasikartojantys priepuoliai truko trumpai ir be baisesnių pasekmių. Bartui buvo skirti „žoliniai vaistai“, deja, pastarasis priepuolis parodė, jog vaistai neveikia, Bartui „atėmė kojas“, jis nustojo valgyti ir išsigando pats savęs.
Iš vienos klinikos Bartas buvo nusiųstas į kitą, kur, daugumos nuomone, dirba viena geriausių specialisčių Lietuvoje (Margarita). Išgirdus vakarykščio vizito kainą, trumpam „apmirė“ smegenys- 243 litai (Bartui buvo suleistas vaistų mišinys ir paimti kraujo tyrimai). Šiandien laukia dar vienas vizitas. O paskui nežinia, kiek dar jų, kad tik būtų atrasti tinkami vaistai, kurie tikriausiai irgi nebus pigūs, bet galbūt jie leis Bartui gyventi. Ir gal net visai linksmai, leidžiant užsimiršti apie tą nelemtą ligą ir išdavystes. Viltis, jog galime jam padėti, neleido nei akimirkos sudvejoti, kad elgiamės teisingai.
Kalbame atvirai - net jei Bartas nuvarytų visą organizaciją į bankrotą, nesigailėtume nei minutėlės, jog ryžomės jį gelbėti.
Jei tik galite ir norite bent po truputėlį prisidėti prie Barto gydymo, skambinkite Godai iš „Naminukų“ 8 648 30077.
