Kai vakar viena globėjų aplankė ją gydykloje ir norėjo paglostyti, padarėlis šoko šalin kaip paklaikęs ir susigūžė kraiko dėžutėje, sutvarstyta kojytė aplipo nešvarumais.
Prieš porą dienų Miglutė buvo ramesnė, bet tada lankytoja ją rado nusitraukusią tvarsčius nuo amputuoto riešo. Katytės koja jau dvi savaitės negyja. Po sėkmingos amputacijos buvo pakartotinai šalinami jos audiniai, sutvirtintos siūlės.
Tarp abiejų operacijų Miglutė buvo nusiplėšusi tvarsčius ir brūžino nesveiką koją į narvo virbus tvankioje patalpoje, pilnoje sergančių keturkojų. Slaugytojai to nepastebėjo.
Laukinio gyvūno kasdienybė, linkint jam gero, atrodo, tapo didesne kančia negu tada, kai jis luošas liuoksėjo po savo kiemą. Laisvėje Miglutė turėjo šaunų kompanjoną – beglobį katinėlį Gražutį, su kuriuo draugiškai gyveno daugiabučio rūsyje.
Miglutė atstojo Gražučiui suvažinėtą sesutę. Kartais katinėlis apglėbdavo Miglutę letenėlėmis ir laižydavo jai galvą. Jis budėjo prie draugės ir tuomet, kai ji springo krauju, apkandžiota šunų. Po visų negandų Miglutė greitai atsigaudavo. Mitrumu ji neatsiliko nuo bičiulio – vilkdama vieną kojytę net įlipdavo į medį. Abiems kačiukamas nestigo globėjų dėmesio ir maisto.
Jų maitintojoms gėlė širdį dėl Miglutės negalios. Deja, tai - delsimo pasekmės. Prieš pusę metų katės kojytė būtų sugijusi galbūt be ženklo - Miglutė dabar lakstytų keturiomis. Tačiau provicijos miestelyje miekam nerūpi beglobės katės atvirais lūžiais. Net vietos veterinarai, išgirdę apie vargšą gyvūną, tik pagūžčiodavo pečiais: operacija brangi – kas mokės?
O pavėluotas skambutis numeriu 112 ir žaibiška „Rainiuko“ pagalba, šios įstaigos savanorių dėka Miglutės gydymui suaukota nemenka suma, regis, tik beviltiškai sukomplikavo nelaimingą katytės gyvenimą, atėmė iš jos paskutinius nedidelius džiaugsmus.
Jei gyvūnėlis išvengs gangrenos, jis vis tiek nebegalės gyventi lauke, apsiginti nuo kitų beglobių agresyvių gyvūnų. O kas norės priglausti Miglutę, likusią be kojos? Jos maitintojos jau turi namuose globotinius, ir ne vieną. Negi teisi buvo senolė, priekaištavusi katytės gelbėtojams: „Geriau jau man surinktų pinigų klausos aparatui“.
