Suprantama, kur bepaskambinsi, visur užimta. Juk vasara – mažylių metas. Bet ar atsiras nors vienas dvyliktokas, kuris mes viską dėl kažkokio katino ir bėgs ant kelių maldauti tėvų priglausti jį? O gal kuri mokytoja ar auklėtoja, visus metus laukusi didingos šventės, pasiaukos, skambins visiems giminaičiams, ims taksi ir veš kačiuką namo? Žinoma, kad ne.
„Beglobiais Lietuvoje turi rūpintis gyvūnų gelbėjimo organizacijos“, – tvirtas ir aiškus visuomenės požiūris. Lyg savanoriai neturėtų darbų, šeimų.
Kai atsirado Spygius – organizacija negalėjo priimti nė vieno naujo gyvūno. Absurdas, kilęs dėl perpildymo, kenkė tiek savanorių darbui, tiek ir globotiniams. Bet kažkokį sprendimą reikėjo priimti.
Merginos nukeliavo su Spygiumi į gydyklą. Dėl nuplikimų buvo paimtas pasėlis mikrosporijai nustatyti. Nuspręsta nelaukti rezultato ir pradėti gydymą nuo grybelio. Mažiuką sutiko paimti viena gera moteris. Į boksą kelioms dienoms, kol bus rasta išeitis... Kur gi tu ją rasi!? Jei akivaizdus grybas ir nė vienas negali ir nenori rizikuoti savo gyvūnais arba savo sveikata? Taigi, rezultatas nekoks. Įbrukome globėjai grybelėtą, dar valgyti nemokantį, be paliovos spiegiantį ir ant rankų besiprašantį kačiuką. Moteris turi du šunis ir du savo katinus. Nutiko, ko ir tikėjomės. Nepaisant idealios dezinfekcijos, atskyrimo ir pastangų išvengti Spygiaus ir globėjos gyvūnų kontakto, grybelį tuoj pat pasigavo globėjos šuo. Dabar gydomi abu.
Nieko nėra baisiau, kai užklumpa bėda, o paskui seka dar ir dar viena... Jaučiamės labai blogai, kad per mus užsikrėtė globėjos šuo. Riziką ji žinojo, o mes neturėjome kur jo padėti. Nejau dėl grybo migdyti gyvūną? Bet štai kaip nutinka dėl negalėjimo pasakyti „ne“.
Labai prašome paramos vaistams nuo mikrosporijos, vitaminams, vaistams nuo parazitų, taip pat paramos Spygiaus išlaikymui. Reikia jam gerų, brangių konservukų – pagaliau pats pradėjo valgyti.
Ačiū globėjai už tai, kad neišvarė mūsų su Spygiumi vos pamačiusi jo bėdas. Nebežinau, kur Lietuvoje dėtis tiems, kurie gali kitus užkrėsti, bet gali būti išgydyti ir pasveikę laimingai gyventi. Stacionarai mikrosporija sergančių gyvūnų paprastai nepriima.
Apie Spygių. Tokio murkalo burkalo dar reikia paieškoti... Mažas visai pasiutęs dėl dėmesio! Jam siaubingai reikia rankų, glostymų, šilumos. Spygius įsivaizduoja, kad žmonės – tai jo mamos, prie kurių tuoj priglusti reikia ir garsiai, įjungus „traktoriuką“, išreikšti meilę bei pasitikėjimą. Kruopeliukas, vos nuo žemės matosi, o taip moka rėkti! Teroristas! Išsireikalauja dėmesio bet kokia kaina, apdovanotas nepaprastai spigiu balseliu. Galit jo nepastebėti, bet neišgirsti neįmanoma! Išsižioja, paleidžia gerklę ir žiūri tiesiai į akis, mažutėlytes letenėles tiesia į žmogų, maldaute maldauja paimti ant rankų. Paimtas nurimsta, pasitenkina savo „galia“ priversti paklusti ir mėgaujasi laime. Pasveiks, ūgtelės ir taps tuo katinu, kuris šeimininką tiesiog „pasisavina“ ir laiko savo priklausomybe, Spygius bus amžinai murkiantis, labai protingas, sumanus ir ištikimas draugas.
Kačiuku rūpinasi VŠĮ „Rainiukas“, tel. +370 615 58898, +370 689 73782, info@rainiukas.lt.
