Ilgą laiką Lietuvoje beglobių gyvūnų padėtis buvo tragiška – beveik visi keturkojai pakliūdavo į sanitarinę tarnybą, o ten vos po kelių savaičių užbaigdavo savo dienas. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau nuskriaustų keturkojų galimybę gyventi randa geltonųjų „Gyvybės vagonėlių“ prieglobstyje. Ten jau trejus metus iš eilės sunkiai, tačiau nuoširdžiai triūsia ir dėl gyvybių kovoja savanoriai.
Neatsakingų gyvūnų augintojų abejingumas privertė sukilti grupelę žmonių imtis iniciatyvos ir gelbėti nereikalingų naminių gyvūnų gyvybes. Po ilgų lankymųsi Vilniaus miesto savivaldybėje prieš trejus metus Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos „Grinda“ teritorijoje pastatė geltonuosius „Gyvybės vagonėlius“. Tačiau vagonėlius teko iškraustyti į kitą teritoriją Naujojoje Vilnioje.
Prieš trejus metus „Geltonieji vagonėliai“ buvo atidaryti prasidėjus šalčiams. Iš pradžių trūko lėšų ir dirbančių žmonių. Kiek vėliau buvo suteikta šiokia tokia parama, ėmė daugėti savanorių. Dėl geranoriškų žmonių pasiaukojimo nuo 2009 metų buvo išgelbėta daugiau nei 2600 beglobių gyvūnų.
Pasak savanorės Martinos, „Gyvybės vagonėlių“ organizaciją kuria jauni žmonės: „Vieni ieškodami darbo nenori tuščiai leisti laisvo laiko, kiti patenka neplanuodami ar atlikdami universitete gautą užduotį. Tačiau pagrindinė ir visus vienijanti priežastis – meilė gyvūnams ir noras suteikti jiems dar vieną galimybę gyventi.“
Tačiau neretai organizacijai trūksta savanorių, galinčių padėti suktis gyvybės vagonėliuose. Anot organizacijos direktorės Danutės Navickienės, savanorystė Lietuvoje nėra populiari. „Žmonės linkę geriau gulėti prie televizoriaus, nei ateiti pabendrauti su gyvūnais, padėti sutvarkyti, pavedžioti šunelius ir taip pasivaikščioti“, – teigia D. Navickienė.
Šiuo metu labai laukiami savanoriai, kurie norėtų prisidėti prie kilnaus tikslo ir Naujojoje Vilnioje esančiuose „Gyvybės vagonėliuose“ šerti keturkojus, slaugyti ligoniukus ar tvarkyti patalpas.
