Jis kažką kalbėjo sanitarinės tarnybos darbuotojui, o Keris atidžiai klausėsi. Po to jie nuėjo ir Keris vėl liūdnai atsiduso: „Ne mano žmogus...“
Tačiau po kelių minučių darbuotojas vėl sugrįžo, uždėjo Keriui pavadėlį ir išėjo su tuo žmogumi į laisvę, į savo taip išlauktus ir išsvajotus namus. Eidamas Keris be galo džiaugėsi, jau svajojo kaip su šeimininku eis pasivaikščioti, kaip bėgios paskui numestą pagaliuką. Būtinai atneš atgal. Bėgo Keris laimingas vis stengdamasis lyžtelėti.
Tik staiga Kerio svajonės nutrūko. Žmogus privedė mažytį Kerį prie būdos, uždėjo sunkią grandinę ir paliko. Keris visą laiką galvojo: „Kas blogai? Ką ne taip padariau? Gal buvau nepakankamai geras? Kuo neįtikau?“
Toks buvo šunelio Kerio gyvenimas tuos pora mėnesių naujuose išsvajotuose namuose.
Kaip jis ten gyveno, ar buvo tinkamai maitinamas, ką turėjo iškęsti galime tik nuspėti ir kreiptis pagalbos į Vilniaus rajono policiją. Kovoti dėl šunelio Kerio gerovės paskatino vaizdas, kurį pamatėme išvydę gražintą mažylį. Keris išsekęs, iš buvusių 20 kg, tesveria tik 13, jo nugarytėje kąstinės žaizdos, kailiukas pilnas blusų ir parazitų. Keris gydomas, jo žaizdos valomos. Išnaikinti kailio parazitai. Tik Kerio charakteris nepasikeitė. Jis vis dar tiki ir pasitiki žmogumi. Keris vėl su vilties ugnelėmis akyse ir vizgindamas uodegėle pasitinka kiekvieną...
Šiuo metu Keris laukia savo žmogaus „Gyvybės vagonėliuose“. Daugiau pasiteirauti apie šunelį bei skirti savo paramą ir pagalbą galite tel. 860263641, 865354521.
Mūsų rekvizitus galite rasti adresu beglobis.lt
