Prieš savaitę sužinojome apie nelaimingą katinukę, kuri jau kelias dienas kamavosi Salininkuose vilkdama galines kojas. Žmonės, į kurių kiemą atklydo sunkiai sužalotas ir siaubingas kančias išgyvenantis gyvūnas, paskambino į policijos nuovadą. Tik stebuklo dėka ten dirbo gyvūnų mylėtoja, pareigūnė Anželika, kuri nesiliovė skambinti per visas organizacijas ir ieškoti būdų, kaip padėti vargšei katytei.
Kai nulėkėme gaudyti ligoniukės, mums pasisekė, kad ji nebuvo kažkur giliai užlindus (o galėjo, nes visai šalia labai „patogus“ kioskas, po kuriuo ji slėpėsi kelias dienas). Važiuojant gąsdino tai, kad skambinę žmonės tikino, jog ji velka galines kojas. Tai dažniausiai reiškia, kad padėti gyvūnėliui gali tik eutanazija. Diagnozuojamas stuburo lūžis ir operacijų niekas nedaro.
Suradę katytę pamatėme siaubingą vaizdą: mažytė paaugliukė (maždaug 7 mėn. amžiaus) vieną galinę kojytę tikrai vilko, buvo akivaizdu, kad ji sutraiškyta, net perkreipta. O kita matėsi taip pat lūžus, lyg guminė, bet ant jos katinukė mynė. Be sulaužytų letenų sužalota buvo ir mažytės galva – „švietė“ kruvina pusės centimetro skylė. Vargšė judėjo klykdama iš skausmo, kiekvienas judesys ją varė iš proto, garsiai, graudžiai kniaukdama ji artinosi prie maisto ir nesupratusi, kas jai darosi, žiūrėjo kupinom siaubo akim. Drebėjo rankos ir kojos, labai bijojome, kad paliesta spruks. Bet vištiena alkanai, sušalusiai ir nelaimingai juodukei buvo tokia skani, kad be vargo savanorė Gintarė ją įdėjo į transportavimo dėžę. Baisu buvo ją dar labiau sužeisti transportuojant. Saliutė visą kelią iki klinikos gailiai verkė, vis pasakojo apie savo nelaimę. Žinojome, kad trauma rimta, gydytoja Margarita dirbs tik kitą dieną, o pagalbos reikia skubiai.
Gydykloje paprašėme ją apžiūrėti ir patalpinti į stacionarą, kad kitą dieną galėtų apžiūrėti traumatologė. Narve ji nenorėjo skirtis su mumis, bendravo, murkė, glaudėsi ir meilinosi. Buvo labai skaudu žiūrėti į ją. Mus nuramino, kad kitas chirurgas ją apžiūrės po kelių valandų ir pasakys, ar jai įmanoma padėti. Netrukus sulaukėme skambučio iš klinikos: „Nieko nebus, sutraiškyti kaulai, sumaitota šlaunikaulio galvutė... Reikia migdyti Saliutę“. Na, neskubėjome to daryti, nes norėjome išgirsti Margaritos verdiktą.
Katytė operacijos laukė iki tris dienas. Operacija pavyko sklandžiai. Viena kojytė buvo „sutaisyta“, kita palikta gyti savaime - dubens kaulo lūžiai. Su galvyte daryti nieko nereikia - viskas savaime užgis.
Ačiū Anželikai, kuri sutiko Saliutę pagloboti iki ji pasveiks. Be globos apskritai negalėtumėme padėti šiai nuostabiai juodulytei. Dabar katukė narve, gauna vaistų ir laukia kitų vizitų pas gydytoją. Nuostabi, miela, prieraiši ir labai bendraujanti. Jai stacionare net draugelį kažkokį į narvą buvo įdėję, nes baisiai liūdėjo ir verkė užkimusi.
Tikėsimės, kojytės gis ir mažutė pasveiks. Pasisekė, kad ją suradome, pasisekė, kad neskubėjome priimti skubotų sprendimų...
Visų gerų žmonių prašome prisidėti prie Saliutės operacijos ir gydymo. Mūsų organizacijoje labai daug gyvūnų, negalime skirti tokios sumos vienam. Labai reikalinga visų Jūsų parama. Apie pinigus negalvojame, kai tai gyvybės ar mirties klausima, bet suma, kuri siekia 800 lt, mums yra išties didžiulė.
Katytę rūpinasi VŠĮ „Rainiukas“, tel. +37061558898, +37068973782, info@rainiukas.lt
