Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuojanti kaunietė Agneta Milikauskaitė ketina tapti veterinarijos gydytoja.
Tam mergina ruošiasi ir dirbdama savanore vienoje gyvūnų prieglaudoje. Ten ji rado ir priglaudė mišrūnę kalaitę Novą.
Su gabia augintine Agneta lankosi darželiuose bei mokyklose ir skatina vaikus mylėti gyvūnus.
Darbe mažai romantikos
19-metė A.Milikauskaitė pasakojo, kad gyvūnus myli ir jais rūpinasi nuo pat vaikystės. Todėl, kai atėjo laikas rinktis būsimą profesiją, mergina nė neabejojo, kad nori tapti veterinarijos gydytoja.
„Norėdama įsitikinti, ar šis darbas man tikrai bus mielas, ar užteks kantrybės rūpintis gyvūnais, dar mokydamasi mokykloje ėmiau lankytis vienoje gyvūnų prieglaudoje. Savanoriauju, kai tik turiu laisvo laiko“, – pasakojo Agneta.
Būsima veterinarijos gydytoja rūpinasi beglobiais, nuskriaustais, sergančiais gyvūnais. Juos šeria, vedžioja, valo voljerus, slaugo paliegėlius.
„Tokiame darbe romantikos mažai. Tačiau niekam nereikalingi beglobiai už dėmesį atsidėkoja tokia meile, kad akimirksniu pamirštu nuovargį, kurį patiriu dirbdama prieglaudoje“, – sakė studentė.
Atsikratė kale ir šuniukais
Pradėjusi lankytis gyvūnų prieglaudoje, mergina ten pamatė juodą mišrūnę kalaitę Novą.
„Ją su šuniukais į prieglaudą atvežė patys šeimininkai. Sakė, kad nebeturi galimybių gyvūnais rūpintis, ir jais atsikratė“, – pasakojo Agneta.
Šuniukai netrukus rado šeimininkus, o Nova dar kurį laiką gyveno prieglaudoje. Kai kalaitė pamatė merginą, prie jos prisirišo taip stipriai, kaip nė prie jokio kito prieglaudos darbuotojo.
„Neliko nieko kita, kaip tik vežtis ją namo, nes abi pamilome viena kitą“, – prisiminė A.Milikauskaitė.
Moka atlikti įvairių triukų
Nova pasirodė esanti gabi. Per pirmus pusantro mėnesio naujuose namuose išmoko klausyti būtiniausių komandų. Dabar, praėjus metams, jau moka per 30 įvairių triukų.
Mišrūnė grakščiai nardo tarp žingsniuojančios šeimininkės kojų, moka užšokti jai ant rankų ir nugaros. Net kantriai tupi, kai ant nosies jai padėtas skanėstas, ir be leidimo jo neėda.
„Novą visko išmokiau pati. Dresuoju pasitelkdama tik kantrybę ir skanėstus. Naudoti prievartos jokiu būdu negalima“, – sakė A.Milikauskaitė.
Merginą ir jos augintinę pažįsta daugybė jaunųjų kauniečių. Studentė drauge su Nova lankosi miesto darželiuose ir mokyklose bei įvairiose šventėse. Visur rodo triukus.
„Stebėdami, kaip mes tarsi žaidžiame, vaikai labiau susikaupia. Tada paprasčiau jiems pasakoti, kad gyvūnų negalima skriausti, kad jais reikia rūpintis.
Matydami, kad su Nova esame draugės, vaikai taip pat pajunta meilę gyvūnams“, – įsitikinusi A.Milikauskaitė.
Dresuoti šunį reikia kasdien
Antanas Radvilavičius, kinologas
„Dresuoti galima bet kokio amžiaus šunį. Į šį darbą turi būti įtraukti visi šeimos nariai, visi turi laikytis tų pačių taisyklių. Tačiau dresuoti keturkojį turi vienas jo šeimininkas. Šuo turi būti auklėjamas kasdien bent po 10 minučių.
Šunys turi mokėti šias pagrindines komandas: „Pas mane“, „Duok“, „Greta“, „Sėdėt“, „Vaikščiok“, „Gulėk“, „Vieta“, „Balsas“, „Negalima arba „Fu“, „Atnešk“, „Kliūtis“, „Stovėt“, „Tyliai“.
Prieš imantis mokyti komandų reikia, kad šuo jumis domėtųsi, norėtų žaisti, siektų, kad būtų pagirtas.
Tada galima pradėti mokyti klausyti komandų. Jos turi būti tariamos aiškiai ir tik vieną kartą.
Lepinti šunį skanėstais galima tik tuo atveju, jei jis tikrai nusipelno.
Jei komandai nepakluso, gyvūną reikia supeikti, bausti specialiu garsiniu signalu ar švilpuku.
Dresuoti šunį reikia kur tik įmanoma, tačiau jam pažįstamoje aplinkoje – namuose, pasivaikščiojimų vietose. Dresuojant tik vienoje vietoje, pavyzdžiui, tam skirtoje aikštelėje, nebūna gerų rezultatų. Šuo jums gali nepaklusti, kai atsidursite kitose vietose.“
