Močiutė kreipėsi į gyvūnų gelbėjimo organizacijas. Sutarėme, kad stengsimės padėti, ieškosime globos gyvūnams. Su giminaičiais buvo kalbėta, tartasi bendradarbiauti. Deja, viskas įvyko taip, kaip kažkam paprasčiau. Sausio pradžioje Bimas buvo užmigdytas, Malvinos vaikai kažkam padovanoti, močiutė išvežta į miestą, o Musikas ir Malvina palikti likimo valiai, už uždarų namelio durų. Per siaubingiausius žiemos šalčius, vienui vieni, be pastogės, maisto!
Apie tai niekas nesivargino mums pranešti. Tik vasario 3 dieną visai atsitiktinai gavome informacijos apie sausio pradžios įvykius. Močiutė verkė, pasakojo, kad buvo bejėgė kažką sustabdyti ar pakeisti. Gaila buvo ir Bimo, ir vargšės senutės. Skubėjome į sodus ieškoti greičiau lavonų, nei gyvų paliktų katinukų.
Radome užrakintą namą, tuščią Bimo būdą... Sutikome močiutės kaimynus. Jie mums papasakojo, kad kartais pašerdavo, kai pamatydavo paliktuosius. Apsidžiaugėm išgirdę, kad Malviną moteris matė prieš dieną, o Musiką prieš keturias dienas. Kvietėme katinėlius, vylėmės, ateis, išgirs. Ir atėjo! Iš už namo uodegą iškėlusi lėkė Malvina, netrukus labai tingiai, lėtai iš Bimo būdos išsliūkino užkimęs Musikas. Katytė pas mus peršoko per tvorą, o Musikas tam neturėjo jėgų, todėl reikėjo rasti būdą, kaip jį išlaisvinti iš aptvertos teritorijs. Abu alkani kaip žvėriukai, apsirgę, dehidratavę. Sočiai juos pamaitinome, pagirdėme, susikrovėme į boksus ir išsivežėme. Ir visiškai nesvarbu buvo, ką darysime toliau, kur juos padėsime, svarbu buvo tik viena - jie išgyveno!
Skaudu buvo žinoti, jog beveik mėnesį per mirtinus šalčius jiems reikėjo susirasti maisto, ieškoti prieglobsčio. O gi buvo pripratę prie pečiaus, sočių pusryčių, pietų ir vakarienės, šeimininkės meilės ir draugijos. Širdį maudė mintis apie tai, kaip jie žiūrėjo į užrakintas duris, jas gremžė nagais nesuprasdami, kodėl niekas neįsileidžia...
Padėkojome moteriškei, kuri kartais juos pašerdavo ir skubėjome į gydyklą.
Apžiūrėti abu: peršalę, sulysę, vieni kaulai ir oda belikus, Musikui nulūžusi iltis, ant kūno yra žaizdų, įkandimų. Abiejų letenėlės nušalusios, sprogusios vandeningos nušalimų pūslės. Buvome šokiruoti jų elgesio - gydytoja juos turėjo apžiūrėti praktiškai miegančius - jie buvo pavargę ir sušalę. Malvina jau automobilyje kietai įmigo, o Musiką vos prikalbinom atsitūpti apžiūros metu. Jie pavargo kovoti dėl išgyvenimo, tai buvo akivaizdu.
Katinukai liko stacionare. Išsimiegos, pailsės, atkus ir pagaliau prisisotins, o tada jiems reikės žmogaus meilės, dėmesio, daugiau vietos.. Stacionaras - ne tik neįkainojama prabanga mūsų organizacijai, bet ir papildomas stresas tiek prisikentėjusiems gyvūnams.
Labai prašome atsiliepti galinčius priglausti abu katinėlius ar bent vieną. Jie negali gyventi stacionare.
Taip pat būsime labai dėkingi, jei prisidėsite prie gydymo ir stacionaro išlaidų (vien už kelias dienas, apžiūrą ir pradėtą gydymą suma siekia apie 200 lt). O jie turės gyventi stacionaro narve iki jiems rasime globą.
Suprantama, kad katinėliai liko be šeimininkės ir jų palikti pražūčiai negalėjome. Padėkite mums juos išgydyti, surasti jiems saugią, šiltą globos vietą, kur jie galės laukti namų ir pamažu užmirš išdavystę.
Norėtųsi, kad jie žinotų, jog nuo šeimininkės niekas nepriklausė ir ji juos tebemyli.
Musikas (4m.) - tikras milžinas, labai raumeningas, didžiulis katinas. Priaugęs prarastą svorį virs tikra pantera. Tiesa, neįkyrus, flegmatiškas, labai nuoširdus, ramus. Murkia, glaudžiasi, patiklus ir trokštantis žmogaus bendravimo. Tiks gyventi ir šeimai su vaikais, ir vienišam žmogui.
Malvina (1m.) - jauna, vikri, aktyvi katytė. Tikra "kulinarė - bandelių kepėja": minko letenėlėm intensyviai, murkia garsiai, kad girdėtų visi, labai miela, švelni, laukia bendravimo. Snukutis dailutis, kailiukas minkštutis, išmarginta ryškiais rainais piešinaiis. Malvina atkutusi ir pailsėjusi, manome, bus tikras vijurkas. Ištraukime juos iš stacionaro, padovanokime antrą šansą būti mylimiems ir reikalingiems. Ačiū labai už pagalbą ir paramą. VŠĮ „Rainiukas“. tel. 861558898, 868973782, info@rainiukas.lt. Nepaliksime bėdoje.
