Aš visada norėjau būt tiesiog gera. Ar to užtenka, kad kažkas pamiltų? Nežinau. Mane pastebėjo liūdnai vaikštinėjančią vieną. Kažkur prie kaimo. Ir niekas neparodė kelio, kur aš gyvenu, o gal dėl to, kad ir ten buvau nereikalinga. Pakliuvau į karantinavimo tarnybą ir iškart gavau ultimatumą: greičiau surast namus arba būsiu pasiūsta myriop. Ir neradau. Kurgi aš tokia kukli, susiliejusi su prieglaudos sienų spalvom atkreipsiu kitų dėmesį? Vienas garsiau loja, kitas - geresnis, nes patinėlis, trečias moka meiliai žiūrėti, o aš?
Aš paprasta, bet geraširdė. Barzdota, bet ne senutė (maždaug 3-4 metų). Kreivokai sudygusių dantų, bet tau nusišypsot vistiek galiu. Galbūt kresna, bet nenutukus. Šiurkščių plaukų, bet glostyk kiek tik nori. Ne idealių proporcijų, atleisk, matyt turėjau daug vaikučių. Sargi, tvarkinga ir neišranki. Gerų gerų rudų akių ir šilto jausmo širdyje.
Iš karantinavimo tarnybos mane išgelbėjo „Naminukų“ globėja, nes tiki, kad nusipelniau dar laiko paieškot namų. Galbūt patiksiu būtent Tau? Galbūt Tu pats esi gražus ir Tau nebūtina šalia savęs matyt gražuolės tam, kad būtų gera? Aš nedidelio ūgio, rami, todėl galiu gyventi tiek bute, tiek name, svarbiausia, kad su šeimininkais. Svarbiausia, kad kartu ir to užtenka.
Beje, dabar aš - Redži, bet leisčiau sugalvoti man net naują vardą, svarbu, kad Tau patiktų. Jei galite mane priglausti, skambinkite mano globėjai, nes jau budžiu prie telefono 8 614 69186 (globėja Asta, Vilnius)!
P.s. „Naminukai” galėtų sterilizuoti šią kalytę savo lėšomis, kad tik lengviau namus būtų rasti.
