O dabar trumpai, bet nuo pradžių. Žmonės daugiau nei prieš mėnesį rado mažą, purviną, žaizdom nusėtą ir dvokiantį nesusipratimą, kuris pasirodė esąs šuniukas. Ir tik tas vaikiškai atviras žvilgsnis, lyg prasikaltęs dėl to, kaip atrodo ir kaip „kvepia“, įtraukė į save taip, kad žmonės negalėjo jo palikti. Nuvežė pas veterinarus, išgydė (praktiškai pūt pradėjusias) odos bėdas, neplanuotai išleido šeimos biudžetą, bet su palengvėjimu atsiduso - šuniukas išgydytas! (Deja, tai buvo tik pradžia...)
Praėjo mėnuo, ir kažkas pradėjo klostytis ne taip. Mažylis per tą laiką beveik nepriaugo svorio, pasidarė liūdnas, visiškai prarado apetitą, jo gleivinės tapo baltos, tarsi jose nebūtų kraujo, ir mažas šuniukas tarsi pavirto išvargusiu senučiuku. Šuniuko gelbėtojai su ašaromis akyse grįžo į veterinarinę kliniką, tik šįkart jau nebeturėdami jokių resursų tyrimams ir gydymui. Tokiu atveju veterinarai dažniausiai pasiūlo eutanaziją, tik šįkart ir veterinarė jautė, jog tai nebūtų teisingas sprendimas, jis turi būti išgelbėtas dar ir dar kartą, kiek tik reikės! Kodėl? Atsakymas ne žodžiuose, o to mažo susivėlusio nesusipratimo akutėse...
Pažadėjom veterinarinei klinikai apmokėti jo tyrimų ir gydymo išlaidas ir atskubėjom aplankyti bei pamatyti. Infekcinio stacionaro narvo kamputyje gulėjo jis - mažas šuniukas lapiukas. Toks sulysęs, mažas, išsitaršęs kaip velniukas, ir toks, į kurį pažiūrėjus pradėtum nevalingai šypsotis, jei tik nežinotum, kaip baisiai jis jaučiasi ir koks nuovargis pagriebęs mažo šunelio širdutę.
Kaip bebūtų liūdna, šiandien dar visai neaišku, nuo ko kenčia šuniukas lapiukas ir ar pavyks jį išgelbėti. Dabar jis patalpintas į mokamą klinikos stacionarą tam, kad jo būklę galėtų stebėti veterinarai, bus padaryti kraujo tyrimai, priklausomai nuo rezultatų paskirtas gydymas, po kelių dienų tyrimai bus kartojami siekiant išsiaiškinti, ar gydymas veikia, jei - ne, kažkas bus pakeista, vėliau - vėl kartojami tyrimai ir t.t. Tiesiog kova. Ir ką ji atneš, dar nežinome.
Bet ieškom šiai kovai karių! Kad šuniukas lapiukas, vienišas gulintis narvo gale, širdyje būtų ne vienas, kad jaustų, jog kartu sergame ir mes. Prašau, palaikykime jį!
Paaukoti galite į „Naminukų“ sąskaitą A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank), VšĮ Naminukai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Lapiuk, pasveik!
Iš anksto dėkojame už pagalbą! VšĮ „Naminukai“ tel. nr. 8 648 30077 (Vilnius).
