Buvo taip. Skambiai visi plojo rankytėmis, kai Arą perėmė jau dabar visiems gerai žinoma naujoji organizacija. Va dabar tai Arui pasisekė! Va dabar tai juo bus pasirūpinta! Va dabar tai nugyvens laimingą gyvenimą!
Bet, deja.
Aras atkeliavo jau su pastebimu galinės kojos šlūbčiojimu, na ir ką? Jis nebuvo nė karto nuvežtas į klinika. Jam buvo duodamas kalcis ar kiti papildai, kurių išvis negalima buvo duoti! Na ir gyveno jis sau Kadriškių kaime pririštas prie lenciūgo. Vasara, šilta, kaip ir viskas einasi gerai... Tačiau atėjo ruduo, taip pat užgriuvo skandalai tą „nuostabią“ organizaciją, teko „greituoju“ būdu „likviduoti“ prieglaudą Kadriškėse ir atsidūrė Aras, kaip ir kiti šunys , jau dabar Vilniaus raj. Diedoniškių kaime.
O laikas ėjo, Aras vis labiau šlubuoja, vis prasčiau jaučiasi. Keletas entuziastų nusprendžia kreiptis pagalbos pas medikus, tačiau iškyla „problema“, gi visi bijo Aro, jis gi labai „piktas“, jo neįmanoma bus išvežti iš teritorijos į kliniką, visgi 38 kg! Ir matyt ir toliau būtų taip svarstoma, sprendžiama ką daryti, kol galiausiai nebūtų ir dėl ko svarstyti, nes Aro laikas labai greitai senka!
Ir čia, vos per pusę metų Aro kelionių, jau ketvirta organizacija pasijungia į gelbėjimo operaciją. Ir dabar prasideda iš tiesų realus darbas. Gruodžio 28 d. pasiplanuojame, kad reiks „tramdyti“ piktuką Arą ir į Dėdoniškes nuvažiuojam porą valandų anksčiau iki paskirto vizito klinikoje.
Taip, Aras nesileidžia uždėti antsnukio, taip jis nesileidžia išvedamas iš voljero, tačiau Gintarė turi kantrybės, turi valios ir visgi po pusantros valandos „įkalbina“ Arą užsidėti visus šiuos vos ne pirmą kartą šuniui matomus daiktus! Ir ką Jūs manote? Aras kuo puikiausiai sutaria su Gintare. Jį be problemų pasisodina mašinoje ant galinės sėdynės, jis netgi pats padeda galvytę Gintarei ant kelių ir leidžiasi, netgi prašosi pakasyti ausytę! Ir tai vos per pora valandų, šuo tampa, ką ten tampa, jis toks visada ir buvo, reikėjo tik daugiau dėmesio jam skirti, reikėjo tik jį pavedžioti, paglostyti, pakalbinti.
Klinika. Nerimas. Diagnozė ne viena ir visos negailestingos. Stuburo nervų šaknelių uždegimas. Sėklidžių vėžys.
Atliekamas užpakalinės kūno dalies rentgenas. Atliekamas plaučių rentgenas. Daromas kraujo tyrimas. Echoskopija.
Kraujo tyrimas tokios buklės gyvūnui nėra tragiškas, galima bandyti kastruoti, taip pašalinant navikus. Tačiau kojos jis nevaldys jau niekada! Laiko klausimas kada jam „atsakys“ visa užpakalinė kūno dalis. Todėl, kad jis šiuo metu yra kaip suparalyžiuotas, tai reiškia, kad jis nejaučia skausmo kojose, tačiau tai ji vargina, jis nusigraužęs uodegos galiuką, taip būna dėl to, kad gyvūnas ar dėl nejautros ar dėl skausmo sėklidėse tiesiog save kandžioja. Uodega tuoj gangrenuos. Operacijos metu būtų galima pašalinti pūvantį uodegos galiuką.
Stovime kaip įbestos su Gintare, nežinome ką daryti? Juk jam reikės geros globos, jam reikės šilto prieglobsčio, šiltos pastogės. Galų gale reikia žmogaus, kuris padės atsigauti po operacijos ir tik tada bus galima bandyti palaikyti Aro gyvybines funkcijas vitaminų leidimu ar kitomis priemonėmis. Nes stuburo nervų išgydyti jau nebepavyks, uždelsta per ilgai deja….va tau ir “pasilikau sau” ir „mylėsiu amžinai ir laimingai“!
Klausiu gydytojos: ką Jūs darytumėte mūsų atveju? Na ką, sako, jeigu tai būtų mano šuo, pirmiausiai tai aš bučiau iškart pastebėjusi, kad šuniui negerai su kojomis ir pradėjus gydymą! Taip pat akivaizdžiai matosi sėklidžių padidėjimas. O jeigu tokį šunį rasčiau gatvėje, turbūt nė nekankinčiau toliau.
Štai tokia dabartinė Aro istorija. O šiaip tai jam apie 9 metus, jam labai reikia namų, kas žino kuriam laikui, gal mėnesiui, gal pusmečiui, o gal ir dar keletui metų, viskas priklausys nuo nuo Aro sveikatos, nuo ligos progresavimo, ir nuo žmogaus, tikro žmogaus atsidavimo!
Ir labai reikia jūsų visų palaikymo: moralinio bei finansinio, nes kaip bebūtų mums visiems gaila, be finansų negalime suteikti medicininės pagalbos tokios, kokios Arui reikia ir reikės ateityje, jeigu jis ją turės
P.S. Straipsnelyje nebuvo minėta, tačiau „Rainiukui“ padeda „Šlapia nosytė“, todėl ši kukli organizacija taip pat bus paminėta prie rekvizitų, nes labai stengiasi ir prisideda gelbėdami Arą.
VšĮ „Rainiukas“ Kodas: 302733794 A/S: LT 56 7300 0101 3075 8928 (Swedbank) Pasiteirauti galima: 868973782 Gintarė
VšĮ „Šlapia nosytė“ Įm.kodas: 303433383 Sąsk. nr. LT437300010141236714 AB Swed Bankas Pasiteirauti galima: 867881833 Daiva
