Anksčiau niekada nebuvau jautusi tokio deginančio skausmo. Pajutau jį staiga, nesupratau kas įvyko, smūgis mane nubloškė į šoną. Aš suklykiau iš skausmo, bet niekas prie manęs nepribėgo. Laukiau visą amžinybę, bet veltui. Dar pagulėjusi sukaupiau visas jėgas ir nušliaužiau į šoną išsilaižyti kailiu srūvančio kraujo. Maniau, kad taip išsilaižysiu ir sunkiai pakeliamą skausmą... Bėgo dienos, o aš niekaip negalėjau atsistoti ant užpakalinių kojų, bet sukandusi dantis šliauždavau ieškoti maisto.
Gyvenau Nemenčinėje netoli vienos įmonės, tad stengiausi prie jos kuo arčiau prisišlieti. Taip apie savaitę gyvenau prie tos įmonės, kur mane maitino ir gailėjo geri žmonės. Kartą pamačiau, kaip iš jų kažkam paskambino, paklausė, ar čia „SOS gyvūnai“, tada ilgai kalbėjo, o paskui priėjo prie manęs, atsargiai paėmė ant rankų ir nusinešė į mašiną. Aš nesipriešinau. Visą kelią galvojau, kad nieko blogiau man jau ne gali padaryti.
Mašinai sustojus, mane vėl paėmė ant rankų ir nusinešė į keistą pastatą. Uodžiau keistus man dar nepažįstamus kvapus, girdėjau kitų kačių miaukimą. Mane atvežęs žmogus ilgai kalbėjo su jauna moterimi (kaip supratau vėliau, tai veterinarijos gydytoja), tada mane perdavė ir išėjo. Ką dabar man darys? Ar vėl bijoti? Neskriaudė, bet pradėjo visur spaudžioti, čiupinėti, bandė pastatyti ant visų keturių kojų, bet... galinės neklausė. Stengiausi stovėti, bet nepavyko. Pajutau kelis bakstelėjimus ir skystį, įtekanti man po oda. Tada mane nunešė ir uždarė į narvelį, kuriame buvo minkštas guolis, vanduo, maistas ir dėžutė su keistu smėliu viduje. Užkandusi pagaliau saldžiai užmigau, nes buvau pavargusi, o čia buvo taip šilta ir gera. Ir ramu.
Paskui sužinojau, kodėl nepastoviu ant savo galinių kojelių. Pasirodo, smūgis, kuris tą baisiąją dieną nubloškė mane į šoną, buvo šūvis iš orinio šautuvo. Šratas liko mano kūne, jį pastebėjo tik rentgeno nuotraukoje. Man įtariamas stuburo smegenų sumušimas, todėl ir sunkiai jaučiu savo kojas. Šrato ištraukti nereikia, nes jis jau nepavojingas.
Kasdien manęs laukia nemalonios procedūros, mane bado švirkštais ir leidžia vaistukus, sako, kad tai mano labui, kad jie man padės. Aš supykstu ant žmonių, kurie tai daro, bet greitai atleidžiu ir vėl murkdama pradedu glaustytis. Juk kasdien man geriau, jau galiu pastovėti ant kojų, paeinu, tik nugriuvus sunku atsikelti, todėl man padeda žmonės.
Jie mane verčia vaikščioti, rodydami maistuką, taip pat masažuoja kojas. Labiausiai man nepatinka, kai spaudžia šlapimo pūslę, nes pati vis dar negaliu nusišlapinti. Nemalonu, bet po to man labai palengvėja ir iš karto gaunu užkrimsti.
Girdėjau kaip žmonės kalbėjo, kad mano gydymas brangiai kainuoja ir šiai dienai jau susikaupė didelė skola klinikai, o dar laukia ilgas gydymas. O siaubas! Ir iš kur man, valkatėlei, gauti tokius pinigus, net 160 eurų? Gal paremsite mane ir padėsite man kuo greičiau pasveikti? Labai prašau, nes aš noriu kuo greičiau pradėti vaikščioti ir susirasti namus, kuriuose galėsiu visada murkti, trintis į kojas, gulėti žmogui ant kelių ir... skaniai valgyti.
Beje, aš esu jauna katė, man ne daugiau 2 metukų. Mane pavadino Persėja, graikų mitologijoje gyvuojančio pusdievio Persėjo garbei. Tai, ką aš išgyvenau, išgyventų tik pusdieviai, o paprastos katės ne, taigi, aš esu nepaprasta katė.
Klinikoje jau gyvenu nuo gruodžio 28 d, tad spėjau priaugti ir svorio. Blusos ir visokie vidaus gyventojai jau išvaryti.
Jei galite paremti mano gydymo išlaidas, būsiu labai dėkinga. Tik būtinai parašykite, kad Persėjai:
https://www.sos-gyvunai.lt/lt/parama/saskaitos/“
„SOS gyvūnų“ globotinė Persėja kol kas gyvena veterinarijos klinikos stacionare, nes prieglaudoje jai neįmanoma suteikti šiuo metu reikalingos individualios priežiūros, o savanorių namai pilni gyvūnų, be to, Persėja dar nepaskiepyta. Jai ieškome labai rimtos ir atsakingos naminės globos. Kas tai yra? Tai laikinas namų suteikimas neturinčiam šeimininkų gyvūnui sutartam terminui arba be termino (kol ras naujus namus). Globėjus veterinarai pamokytų išspausti šlapimo pūslę ir suleisti vaistus (tai Persėjai nepatinka, todėl globėjai turi būti nebaikštūs ir vikrūs, o taip pat atsakingi – nepalikti jos ilgam). Skambinkite dėl globos ar namų suteikimo tel. nr. 862832146 arba rašykite info@sos-gyvunai.lt. Vilnius. Tikimasi, kad kojyčių funkcijos jai atsistatys visai arba beveik visai. Jau dabar ilgesnę atkarpą gali nueiti nenugriūdama, vis dažniau be pagalbos pati atsistoja.
Labai esame dėkingi visiems geros širdies žmonėms, kad Persėjai paaukojo jau 132 eurus. Liko visai nedaug iki skolos padengimo, bet kiekviena diena klinikoje vėl kainuoja... Vien už stacionarą per savaitę susidaro apie 25 eurus. Namų globa būtų didelis pagelbėjimas!
