Vis dar vyrauja mitas, esą už benamių gyvūnų šėrimą galima gauti baudą. Tai netiesa. Šerti gyvūnus lauke, daugiabučių kiemuose, nėra draudžiama.
Kaune numatytos gyvūnų laikymo taisyklės patvirtintos savivaldybės.
Taisyklėse nurodoma, kad neleidžiama to daryti tik bendrojo naudojimo patalpose: laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, palėpėse ar kitose panašiose vietose, kurios nuosavybės teise priklauso ir kitiems asmenims.
Jei gyventojai šeria benames kates savo kiemuose, derėtų tik pasirūpinti aplinkos tvarka ir švara – šalimais negali mėtytis ėdesio likučių ar indelių.
Taip pat norintiems padėti benamėms katėms svarbu atminti, kad palikti ėdesio neužtenka, būtinas ir švarus vanduo.
Norintieji, jog kieme esančios katės būtų sterilizuotos, gali kreiptis privačiai į veterinarijos gydyklas arba į seniūniją su prašymu, kad kieme būtų įrengta kačių šėrykla ir būtų vykdoma minėta sterilizacijos programa (PSP).
Galima kreiptis ir tiesiai į „Penktą koją“, kuri vykdo šią programą. Taip katės sterilizavimas kainuos tik simbolinę kainą.
Tačiau ši organizacija programą vykdys tik iki rugpjūčio 8 dienos. Vėliau konkursas vyks iš naujo, „Penkta koja“ darbus arba tęs, arba juos perims kita įmonė.
Pasiryžę beglobius gyvūnus net nuodyti
Kai kuriems gyventojams katės taip trukdo, kad jie yra pasiryžę net ir įstatymų draudžiamai veiklai.
Iškuistas gėlynas, nuolatinė netvarka po langais, blusų ar įvairių gyvūnų pernešamų ligų baimė – tai tik kelios priežastys, itin piktinančios dalį kauniečių.
Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo vienos moters pasiūlymas, kaip kovoti su benamėmis katėmis.
„Padėkite pieno, o į pieną įpilkite antifrizo, taip maždaug pusę ant pusės. Tai labai greitai kačių neliks“, – feisbuke po vienu iš įrašų apie benames kates rašė Jovita B.
Negana to, moteris pasidalijo ir praktiniu rezultatu – esą tokiu būdu savo kieme ji išnaikino apie 10 kačių.
Priešingai, nei Jovita turbūt tikėjosi, internautai pačiai moteriai pasiūlė pagurkšnoti pieno ir antifrizo kokteilio – gyvūnų nuodijimas negali būti pateisinamas. Sulaukusi pernelyg daug nepageidaujamo dėmesio moteris išsitrynė savo anketą.
Prieš kelerius metus Kaune, Ašmenos 2-ojoje gatvėje, benames kates taip pat buvo bandoma išnuodyti.
Kauniečiai 21-ojo namo kieme pažėrė ėdalo, maišyto su žiurknuodžiais. Tada nugaišo sterilizuoti katinas ir katė, dar trys benamės katės nuo tokių vaišių stipriai apsinuodijo.
Kauniečiams toks planas šiek tiek atsirūgo: žiurkių nuodais apsinuodijo ne tik katės, bet ir jų pačių augintiniai – jie susirgo išvesti į lauką pasivaikščioti.
Nors Kauno savivaldybė pradėjo rūpintis benamėmis katėmis ir įrengė šėryklas, seniūnijos nuolat gauna skundų, esą kačių – vos ne ant kiekvieno kampo. Tačiau kol vieni piktinasi, kiti beglobiams keturkojams išleidžia net iki 300 eurų per mėnesį.
Vis daugiau kauniečių šalia savo namų pastebi baltas lenteles su užrašu „Savivaldybės nustatyta kačių šėrimo vieta“.
Prie tokių lentelių paprastai būna padėti indai su keturkojų ėdesiu ir vandeniu. Katės labai mėgsta šias vietas, mat čia visuomet randa ėdalo.
Ne vienam praeiviui kyla klausimas, kam tai reikalinga. Pasirodo, savivaldybės iniciatyva benames kates prižiūrėti ir jas sterilizuoti patiko ne visiems.
Minta dešimtys kačių
Viena tokių specialių šėryklų įrengta šalia Taikos prospekto 105-uoju numeriu pažymėto namo. Anot kiemo gyventojų, ši šėrykla tarp benamių keturkojų itin populiari.
Kieme sėdinčios moterys, paklaustos, kiek kačių prie šio ženklo susirenka, nedaugžodžiavo.
„Prie ženklo prieina apie 15 kačių“, – atskleidė kaunietė Bronė.
Moteriai antrino ir kaimynė: „Ne, daugiau, gal net 20. Daug, tikrai daug.“
Šalia sėdinti kita moteris patikino, kad daug kačių jai netrukdo. Priešingai – tai savotiškas privalumas.
„Užtat pas mus tikrai nėra pelių“, – teigė pašnekovė.
Kaunietės pasakojo, kad jos pačios kačių neaugina, jomis nesirūpina ir jų nešeria.
Išleidžia net iki 300 eurų
Tame pačiame Taikos prospekto name gyvenanti Edita Mykolaitienė prisipažino, kad iš esmės ji viena rūpinasi kieme gyvenančiomis benamėmis katėmis.
Paklausta, ar prie pastatyto ženklo savivaldybės ar privačios gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ žmonės atneša ėdesio katėms, moteris tikino, kad ne.
„Niekas mūsų nefinansuoja. Dirbu tris darbus ir faktiškai vieno atlygį skiriu gyvūnams. Gyvūnų globa kainuoja. Maždaug apie 300 eurų išeina per mėnesį“, – aiškino administratore dirbanti moteris.
Kaunietė namuose augina 15 priglaustų kačių – jomis rūpinasi, šeria. Kadangi Edita gyvena pirmajame namo aukšte, katėms įrengtos net specialios kopėtėles – jomis keturkojės nevaržomos gali laipioti.
E.Mykolaitienė myli gyvūnus, tačiau katės vis dėlto nėra labai laukiamos šio namo kieme.
„Ne visi gyventojai į kates žiūri draugiškai: ir skundžiasi, ir kreipiasi į atitinkamas tarnybas. Anksčiau, kai tik čia atsikėlėme, yra buvę atvejų, kad kates ne tik nuodijo, bet ir šaudė. Tada, atsimenu, kreipėmės net į „TV pagalbą“.
Kol katės veisėsi ir voliojosi jų gaišenos, gyventojams tai atrodė visiškai normalu. Kai pradėjome jas prižiūrėti, sterilizuoti, pasipylė skundai“, – stebėjosi moteris.
Anot kaunietės, savivaldybės pastatyti ženklai kiemuose tikrai reikalingi. Jie padeda miestiečiams suprasti, kad katės yra gamtos dalis ir jas reikia globoti.
Tikslas – sterilizuoti
Kauno savivaldybės aplinkos apsaugos specialistė Kristina Skėrienė informavo, kad šiuo metu mieste yra 85 tokios kačių šėryklos. Jos nuo praėjusio rudens įrengtos įvairiuose miesto rajonuose.
Šėryklos yra projekto „Pagauk – sterilizuok – paleisk (PSP)“ dalis.
Tokios šėryklos įrengtos su tikslu benames kates suburti į vieną vietą, jas sugauti ir iškastruoti arba paskiepyti, o jei reikia, net ir užmigdyti. Pagautos katės vežamos į veterinarijos kliniką, ten veterinarų apžiūrimos, paskiepijamos, sterilizuojamos.
Kaune šiemet šią programą vykdo viešoji įstaiga „Penkta koja“, ji laimėjo pernai vykusį bešeimininkių kačių sterilizavimo konkursą.
„Tai programa, kuria siekiama sumažinti beglobių kačių skaičių. Tai vadinamasis humaniškas metodas: katės ne žudomos, o gaudomos ir sterilizuojamos, vėliau paleidžiamos atgal į tą pačią vietą“, – sakė „Penktos kojos“ atstovė Saulenė Taruškaitė.
Sterilizuotos katės pažymimos tarptautiniu PSP ženklu. Pritaikius narkozę patrumpinamas katės kairės ausies kaušelis – taip galima atskirti, kurios laukinės katės jau sterilizuotos, paskiepytos.
Neranda šėryklai vietos
Vietas šėrykloms nustato seniūnijos: nevyriausybininkai gali vykdyti programą tik tose vietose, kurias seniūnija nustato kaip šėrimo vietą.
Pavyzdžiui, Centro seniūnijoje nėra nė vienos tokios patvirtintos vietos, mat seniūnija neranda, kur įrengti šėryklą. Tačiau kitos seniūnijos, pavyzdžiui, Dainavos, Gričiupio, Panemunės, labai noriai bendradarbiauja.
Pasak S.Taruškaitės, nuo praėjusio rudens Kaune sterilizuota maždaug 600–700 kačių.
Patys gyventojai taip pat aktyvūs.
„Visada, kai tik prasideda kokia nors programa, būna didžiulis susidomėjimas. Iš pradžių sulaukdavome labai daug skambučių, pirmais mėnesiais sterilizuodavome po 100–120 kačių. Dabar programa gerokai įsibėgėjusi, tad liko pavienės katės, nors neaplankytų kiemų dar tikrai daug“, – teigė S.Taruškaitė.
Anot pašnekovės, ši programa labai naudinga.
„Kastruotos katės tampa sveikesnės – jos neplatina ligų, parazitų. Kates profilaktiškai apžiūrime: jei reikia, ištraukiame pūliuojančius dantis ar pravalome ausis. Be to, jos nebesidaugina“, – kalbėjo „Penktos kojos“ atstovė.
Gyventojai kartais purkštauja
Benamių kačių, kaip ir žmonių, besipiktinančių jomis, galima sutikti kone kiekviename kieme.
Paklaustas apie kieme pastatytą kačių šėryklos ženklą Taikos prospekto gyventojas Vacys rėžė: „Katėmis čia užsiima. O kur vaikų aikštelė, kur vaikams žaisti, mašinoms stovėti? Bardakas.“
„Įžūlios tos katės, visur lenda, lipa, veisiasi. Galėtų surinkti jas prieglaudos, gal tikrai norėtų kas nors auginti. Juk ir gražių tų laukinių būna, bet joms čia tikrai ne vieta“, – Vaciui antrino kaunietė, gyvenanti viename Partizanų gatvės namų, šalia kurių taip pat pastatyta tokia lentelė.
Problema tarsi paaštrėjo
Apie kačių šėryklas papasakojo ir Dainavos seniūnijos vyriausiasis specialistas Stasys Zurza. Vyras kaip žirnius į sieną vieną po kito bėrė seniūnijos adresus, kur įrengtos ženklintos kačių šėryklos.
Tačiau, kaip teigė pašnekovas, kai tik ženklai buvo pastatyti, benamių kačių problema tarsi dar labiau paaštrėjo.
„Kol lentelių nebuvo, atrodė, kad viskas gerai, problemos tarsi nebuvo. Kai tik atsirado lentelės, pradėjome gauti labai daug nusiskundimų dėl benamių kačių ir jų šėryklų. Nesvarbu, kad ta vieta švari, tvarkinga, vis tiek gyventojams nepatinka“, – stebėjosi valdininkas.
Pasak pašnekovo, būna, kad žmonės dėl benamių kačių kreipiasi ne tik į įvairiausias institucijas, bet net į merą.
S.Zurza taip pat pridūrė, kad laikui bėgant šėryklų vietose atsiras ir specialūs nameliai, skirti katėms.
