Prieglaudos atstovai teigia, kad vyras norėjo šitaip pasipelnyti, tuo tarpu šuns pardavėjas tikina, kad pasikeitė aplinkybės, todėl nebegalėjo jo auginti ir tokiu būdu norėjo surasti naujus šeimininkus.
Skelbime siūlė šunį rezervuoti Kalėdoms
„Lapkričio 14 dieną padovanojome vienam vyrui šunelį. Jis visaip bandė aiškinti, kad šunelio reikia jo mamai Joniškyje“, – portalui lrytas.lt pasakojo prieglaudos vadovė Ingrida Butkutė.
Netrukus viena prieglaudos savanorė pastebėjo, kad interneto skelbimų portale atsirado parduodamas šuo, kuris buvo padovanotas vienam vaikinui iš Šiaulių. Pasak prieglaudos vadovės, tai iš tiesų buvo keturkojė Aika iš jų prieglaudos, prieš kelias dienas perduota šiauliečiui.
Skelbime, kuriame buvo nurodytas ir telefono numeris, parašyta: „Nuostabaus grožio retriverių kalytė. 100 EUR. Kalytė sveika, energinga, gero charakterio. Nukirminuota, paskiepyta, pilnai savarankiška ir ieškanti savo atsakingų bei mylinčių, tikrųjų šeimininkų. Tai gali būti puiki dovana artėjančioms šventėms. Galima rezervacija. Plačiau telefonu. Kaina derinama“.
Surengė pasalą
I. Butkutė pastebėjo, kad skelbime nurodytas telefono numeris sutampa su šuns dovanojimo dokumentuose nurodytu numeriu.
Tuomet pirkėja apsimetusi prieglaudos savanorė paskambino šuns pardavėjui ir jam pasakojo, kad labai nori retriverio.
„Jie susitarė susitikti Šiauliuose, netoli vienos degalinės. Važiavom keliese. Savanorė ir jos vyras apsimetė pirkėjais, o aš laukiau automobilyje“, – pasakojo I. Butkutė.
Susitikimo metu šunį parduoti nutaręs vyras aiškino, kad tai Labradoro retriveris. „Tik dokumentų su savimi neturėjo, pamiršęs buvo, bet pažadėjo vėliau juos atvežti“, – sakė vadovė.
Kai savanorė paprašė šunelį palaikyti ant rankų, iš automobilio išlipo ir prieglaudos vadovė. „Jis mane atpažino. Tuoj pat ėmė aiškinti, kad šunelis buvo pas jo mamą, bet paaiškėjo, kad viską labai graužia. Todėl nutarė parduoti“, – vyro žodžius kartojo I. Butkutė.
Anot jos, akistatos su šiauliečiu metu buvo užvaldžiusios emocijos, tad visų pokalbio detalių jau neprisimena.
„Vėliau istoriją papasakojome socialiniuose tinkluose. Kitą dieną tas vyras mums skambino ir grasino, kad kreipsis į policiją už jo nuotraukos parodymą. Kol kas niekas neįvyko. O šunelis ir vėl pas mus prieglaudoje. Laukia naujų šeimininkų“, – teigė moteris.
Žadėjo neimti pinigų
Portalas lrytas.lt susisiekė su šunį iš prieglaudos paėmusiu ir parduoti mėginusiu Deividu. Vyras tikino, kad šunį parduoti bandė norėdamas surasti gerus šeimininkus, kurie būtų pasiryžę mokėti pinigus, o ne tik lengva ranka pasiimti. „Taip, aš paskelbiau, kad parduodu šunį, bet pasikeitė aplinkybės ir nebegalėjau jo laikyti. Todėl ieškojau žmonių, kad galėtų jį įsigyti. Ir jei būtų atsiradę, aš šunį būčiau atidavęs ir neėmęs pinigų arba tik simbolinę kainą“, – aiškino šiaulietis.
Vyras į prieglaudą šuns grąžinti nenorėjo, nes ten – labai blogos sąlygos. „Nenorėjau gražinti, jis jau buvo pagyvenęs šiltoje patalpoje. Nenorėjau sukelti streso, kad jis patektų į prieglaudą ir tikėjausi perduoti tam, kas jį augintų namuose“, – teigė šunį parduoti mėginęs Deividas.
Paklaustas, kodėl šunį nutarė parduoti, o ne padovanoti, vyras tikino, kad laikėsi sutarties su prieglauda: „Ten parašyta, kad negaliu perdovanoti. Bet neparašyta, kad negaliu parduoti“.
Be to, skelbime vyras siūlė šunį rezervuoti, kaip kalėdinę dovaną. Tačiau tame jis nieko blogo neįžvelgė. „Vieni žmonės planuoja įsigyti automobilį, kiti skalbimo mašiną, o gal žmonės planuoja turėti gyvūną ir dovanoti jį per šventes, todėl ir parašiau, kad gali rezervuoti“, – tikino šiaulietis.
Vis tik Deividas žadėjo kreiptis į teisininkus dėl to, kad viešumoje jis buvo apšmeižtas prieglaudos „Šiaulių letenėlė“ darbuotojų.
„Aš taip ramiai visko nepaliksiu. Dabar mane viešojoje erdvėje smerkia kaip norintį pasipelnyti iš šuns“, – susierzinimo neslėpė pašnekovas.
Parduoti šunį – nedraudžiama
Apie tokią situaciją sužinojusi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė portalui lrytas.lt sakė, kad iš prieglaudos paimto gyvūno pardavimas – teisiškai leistinas, tačiau „morališkai labai žemas“ elgesys.
„Tačiau kyla klausimas ar prieglauda pasirašė kokią sutartį su asmeniu ir kas joje buvo numatyta. Pavyzdžiui, mūsų praktikoje mes visuomet į sutartį įrašome, kad jei asmuo nori atsisakyti savo gyvūno, turi informuoti mus. Be to, prieglauda turėtų paženklinti šunį prieš atiduodama tam asmeniui, jei norėtų įrodyti, kad tai būtent tas pats, iš jų paimtas, šuo ir, esant reikalui, bandyti šunį atsiimti“, – aiškino B. Kymantaitė.
Pašnekovė tikino, kad jokia prekybos kontrolė neva veisliniais šunimis – praktiškai nevyksta. Anot jos, tai tas pat, kaip kaip pirkti bet kokią kitą prekę ir rinktis – originalą arba ne.
„Tai jau pačio pirkėjo atsakomybė, ką jis tiksliai perką ir ką, kaip vartotojas, gali reikalauti iš pardavėjo. Deja, dažniausiai, besivaikydami madų, žmonės renkasi pirkti pigesnius šunis su panašumais į tam tikrą veislę, nežinodammi, kad kiekvienas parduodamas šuo turi būti parduotas paženklintas“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, dažnai pirkėjas nesureikšmina tokių dalykų iki kol nenutinka kas nors su gyvūnu, pvz. nusiperka ir suserga arba augant paaiškėja, kad tiesiog mišrūnas. Įrodyti, kad pirkai iš tam tikro asmens ir tikėtis patirtų nuostolių atliginimo galima tik jei perki paženlintą ir pirmiausia pardavėjo vardu registruotą gyvūną.
Siūlo atsisakyti gyvų dovanų
Nors iš gyvūnų prieglaudos paimtą gyvūną šiaulietis skelbimuose siūlė skubėti rezervuoti, nes tai būtų „puiki kalėdinė dovana“, pasak B. Kymantaitės, žmonės turėtų atminti, kad nevertėtų niekam dovanoti gyvūnų, jei gaunantysis dovaną šito nežino ir su juo apie tai nėra pakalbėta.
„Gyvūnas neturėtų būti dovana per šventes, nes tai gali sukurti klaidingą emociją, kuriai atslūgus po švenčių dešimčiai ir daugiau metų lieka gyvas gyvūnas, reikalaujantis laiko, priežiūros, finansų.
Jei vis tik šeima yra jau senai yra atsakingai apsvarsčiusi gyvūno įsigijimo aplinkybes ir tai nori padaryti per šventes, reikėtų gerai pagalvoti ar bus laiko per šventes tinkamai pasirūpinti nauju gyventoju. Jei planuojama lankytis Svečiuose arba svečiai ateidinės į namus, pirmas dienas namuose esančiam gyvūnui gali būti per sunku adaptuotis, jis patirs stresą ir pan.“, – apie gyvas kalėdines dovanas kalbėjo gyvūnų teisių specialistė.
