Visada svajojau, kad pradėjus savarankišką gyvenimą, vos pasitaikius galimybei, mano namuose tikrai karaliaus vienas tokių keturkojų. Dėl visokiausių priežasčių mano planai užsitęsė kone 6 metus, tačiau ši svajonė neišblėso ir nebuvau nei karto suabejojusi, kad bus kitaip. Tad vieną rytą prieš pradedėdama darbo dieną prie kavos puodelio sklaidžiau informaciją internete.
Man už akių užkliuvo „SOS gyvūnų“ prieglaudėles savanorės pagalbos šauksmas padėti trims požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje paliktiems vos mėnesio sulaukusiems bėduliams. Ir tada aš supratau, kad atėjo tas laikas, kai turiu visas galimybes, galiu prisiimti visišką atsakomybę ir įgyvendinti savo svajonę.
Tą pačią dieną suplanavau susitikimą savanorės namuose susipažinti su katukais. Ilgai netrukus, tą patį vakarą jau džiaugiausi savo Dago draugija ir supratau, kad laimė išties gali būti tokia mažytė.
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt
