„Palmą priglaudėme iš VšĮ „Būk mano draugas“ prieglaudos. Ten ji su mama ir seserimis bei broliais pateko iš gyvūnų priežiūros tarnybos „Kometa“. Kadangi prieš tai netekome savo šuns ir vis trūko to geriausio žmogaus draugo, nusprendėme priglausti šuniuką iš prieglaudos.
Šuniuko paieškos netruko ilgai, kadangi aš asmeniškai visada jaučiau trauką didesniems šunims, tad visa Palmos šeima patraukė mano akį. Ir vis dėlto iš visos jų šeimos į mūsų namus pateko Palma.
Pirmoji diena tiek Palmai, tiek man buvo gana baisoka ir šiek tiek sunki. Bet abi greitai prisitaikėme – jau antrą dieną Palma aktyviai bėgiojo, žaidė, džiaugėsi, o man jau nebebuvo tiek neramu dėl visų tolimesnių sunkumų ją auginant.
Dabar Palma pas mus namuose teikia džiaugsmą jau metus ir jaučiasi puikiai. Džiaugiamės ją priglaudę ir davę šansą gyventi geriau.
Nuotykių su ja netrūksta – paleidus pabėgioti netoli miško, Palma susipažino bei vaikėsi ir lapę, ir stirną, ir zuikį, ir netgi porą gandrų. Laimei, nepagavo nei vieno, bet veiklos turėjo daug. Pirmąjį kartą, kai nusivijo zuikį, man streso buvo pakankamai, nes nusivijo tiek toli, kad net nebebuvo nei zuikio, nei Palmos matyti. O tada ir prasidėjo nežinojimas ką daryti, bet po keletos minučių Palma parlėkė atgal visa uždususi – visgi zuikį vaikytis nėra lengvas darbas.
Žaismingumo jai taip pat netrūksta – bet kas gali tapti jos žaislu. O jau svetimus žmones myli beveik kaip savo šeimos narius – ypač vaikai jai patinka. Pasivaikščiojimų metu praeiviai dažnai atkreipia dėmesį į ją dėl jos skirtingų akių, visi lieka sužavėti, o Palma patenkinta dėl gauto dėmesio.
Dėl šio sprendimo priglausti Palmą nesigailiu ir džiaugiuosi, jog ji pateko į mūsų namus.“
