Per tyrimą analizuota daugiau nei 200 tokių patiekalų receptų, kuriais dažniausiai žmonės maitina savo keturkojus. Tik keli iš jų atitiko visus šunų mitybai keliamus reikalavimus.
„Kai kurie šunų šeimininkai patys ruošia maistą šunims manydami, kad taip geriau kontroliuoja šuns mitybos poreikius, o šuo gauna daugiau natūralių produktų. Jie kažkodėl mano, kad specialus šunų maistas yra nevisavertis, be to, nepasitiki šunų maistą gaminančiomis kompanijomis“, – tikino tyrimo autorė Jennifer Larsen, Williamo R.Pritchardo universitetinės veterinarinės ligoninės docentė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad namuose pagamintas maistas šunims nesuteikia reikiamų mineralų, vitaminų ir esminių maistingųjų medžiagų. „Paprastam šunų augintojui nustatyti subalansuotą ir tinkamą mitybą gaminant maistą namuose praktiškai neįmanoma. Be to, toks maistas gali būti nesaugus ir netinkamas ilgalaikiam vartojimui“, – tyrimo išvadas aptarė J.Larsen.
Kaip sakė docentė, jei vis tik neketinate atsisakyti gaminti šuniui maistą namuose, dėl subalansuotos mitybos, maisto sudėties ir reikalingų maistinių medžiagų kiekio pasitarkite su patikimu veterinaru. „Nepasitikėkite įvairiausiais receptais internetiniuose forumuose ar neaiškios kilmės knygose“, – teigė tyrimo autorė.
J.Larsen, kartu su veterinaru iš Kalifornijos universiteto surinko 200 šunų maisto receptų iš 34 skirtingų šaltinių – knygų, gyvūnų priežiūros bukletų, interneto forumų ir specializuotų portalų. Sudedamosios receptų dalys vertintos pasitelkiant kompiuterines programas, kuriose suvedus konkrečius produktus apskaičiuojamas maistingumas.
Mokslininkai atrado, kad tik 9 iš 200 receptų atitinka pagrindinius suaugusio šuns mitybos poreikius pagal JAV gyvūnų mitybos kontrolės asociacijos reikalavimus.
Tie receptai, kurie parašyti veterinarų, turėjo mažiausiai mitybos reikalavimus atitinkančių trūkumų.
95 proc. tirtų receptų neturėjo bent vienos esminės maistinės medžiagos. 83 proc. trūko daugiau nei vienos būtinos maistinės medžiagos.
„Kai šuniui trūksta tokių maistinių medžiagų, kaip cholinas (B grupės vitaminas), cinkas, vitaminai B ir E, nenuostabu, kad keturkojo imuninė sistema nusilpusi, kepenyse – riebalų perteklius, gyvūną kamuoja kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai“, – sakė J.Larsen.
Kaskart šeriant šunį vis kitokiu maistu, tikėtis, kad maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų balansas atsistatys ir trūkumas bus kompensuotas – neverta.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad 92 proc. receptų buvo neaiškūs ir neišsamūs. Nebuvo nei ingredientų kiekio, nei patarimų, kaip juos paruošti. 85 receptuose nebuvo informacijos apie maistingumą ir kokio dydžio šuniui šis patiekalas skirtas.
Norėdami patikrinti, ar kompiuterinių programų duomenys sutampa su tikrovėje pagamintu maistu, mokslininkai parinko 15 receptų, pagal kuriuos pagamino ėdalą. Atlikę išsamią laboratorinę analizę, mokslininkai nustatė, kad tie 15 receptų atitiko kompiuterio pateiktus duomenis tik su keliais nežymiais atitikimais.
„Tyrimai parodė, kad kompiuterinės programos analizę atliko ganėtinai tiksliai“, – konstatavo J.Larsen.
Tyrimo rezultatai paskelbti Amerikos veterinarijos medicinos asociacijos žurnale.
