„Šuns virškinimo sistema kitokia nei žmogaus ar karvės, ji skirta virškinti mėsą, o ne žolę ar avižas“, - sako Skaiva Jasevičiūtė, radijo laidų vedėja, taksų veislyno „Marselio kompanija“ šeimininkė.
Lietuvoje pirmus žingsnius pradedančio RAW arba BARF šėrimo būdo šalininkai laikosi nuomonės, kad šunys yra... žaliavalgiai. Niekas nenuneigs: šunys kilo iš vilko ir tebėra išlikę tokie pat plėšrūnai, nes trokšta mėsos, kad ir kaip žmonės stengtųsi juos šerti greituoju maistu. Natūralios mitybos šalininkai ragina šunis šerti tuo, ką jie patys rinktųsi gyvendami natūralioje aplinkoje: žalia mėsa, subproduktais ir kaulais. Šis maitinimo būdas yra vadinamas BARF – anglų kalbos žodžių Biologically Appropriate Raw Food (biologiškai tinkamas žalias maistas) arba Bones And Raw Food (kaulai ir žalias maistas) trumpinys.
„Esu natūralios mitybos šalininkas, maisto be konservantų, druskų, dažiklių, kvapiklių. Šunys savo evoliucijoje niekada neėdė maisto, pagaminto iš ankštinių kultūrų. Jų organizmai taip ir neišmoko iki galo suskaldyti baltymų iš, tarkim, sojų. Pastebiu, kad per pastaruosius dešimtmečius labai sparčiai daugėja gyvūnų, kuriems tenka operuoti auglius. Siečiau tai su netinkama mityba, kurioje daug konservantų. Jau nekalbant apie alergijas“, - sako 45 metų praktiką turintis Vladas Pupienis, Vilniaus veterinarijos klinikinės ligoninės veterinarijos gydytojas.
„Prieš kurį laiką ir mes šėrėme savo šunis taip, kaip ko gero daugelis. Tikėjome, kad tokiu būdu mūsų šunys gauna tai, kas geriausia. Tačiau tuo suabejoti privertė viena veisėja, šunis veisianti jau daugiau kaip 20 metų. Pradėjau stengtis, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir sveikas – šeriu juos žalia mėsa ir subproduktais. Mūsų šunys yra pilnaverčiai šeimos nariai, tad kaip gi galime neduoti jiems to, kas labiausiai tinkama?“ – sako Inga Andrulevičienė, Lietuvos samojedų klubo tarybos narė ir dviejų kalyčių, japonų akitos Michiko ir samojedės Akiros, šeimininkė.
Radijo laidų vedėja ir šunų augintoja Skaiva sako, kad išbandė įvairius šėrimo variantus. „Duodant natūralų maistą lengviausia reguliuoti šunų svorį, pastebiu, kokie balti tampa jų dantys ir kaip blizga kailis. Labai dažnai sulaukiu klausimo – kuo aš juos šeriu, kad jie tokie gražūs. Kadangi su savo šunimis dažnai dalyvaujam parodose – man šie dalykai svarbūs“, - šypsosi Skaiva, ką tik grįžusi iš šunų parodos Čekijoje.
Pasak Skaivos, perėjus prie natūralaus maisto, šunims pradėjo maloniai kvepėti iš burnos, jie tuštinasi rečiau ir mažiau, nes žalią maistą organizmas įsisavina geriau, o šeimininkei reikia rinkti mažiau krūvelių lauke. „Šunys dabar mažiau šeriasi. Vienas mano taksas buvo labai liesas, šerdama mėsa aš jam padėjau suformuoti puikią figūrą. Taip pat man neapsakomai gera žiūrėti, su kokiu malonumu mano šunys doroja mėsos gabalą. Tiesa, yra žmonių manančių, kad šunys, šeriami mėsa yra piktesni, tai viena juokingesnių mano girdėtų nesąmonių, kaip tik paėdę žalio maisto šunys ilgiau būna sotūs, o sotus šuo - geras ir švelnus. Mėsa agresijos nesukelia, aš pati mėgstu mėsą ir esu labai švelnus žmogus“, - šypsosi Skaiva. Ji pripažįsta, kad toks šunų šėrimo būdas nėra patogus, bet, pasak jos, kai myli augintinį, ieškai jam geriausio.
„Prisimenu, kaip kiekvieną savaitgalį važiuodavome į turgų ir grįždavome su pilnais krepšiais mėsos, skirstydavome porcijomis, dalį porcijų papildydavome virtais ryžiais, užšaldydavome ir taip būdavome paruošę joms maistą savaitei. Tol, kol vieną dieną kilo mintis tokį maistą pasiūlyti ir kitiems šunų mylėtojams, - pasakoja Inga Andrulevičienė.
Palikusi darbą vienoje didžiausių šalies bendrovių, moteris įkūrė „Rafus“, mažą šeimyninę įmonę, kuri gamina subalansuotą natūralų BARF ėdalą šunims. „Natūrali šunų šėrimo tendencija populiarėja, ji nebėra vien Vilniaus senamiesčio ar brangių veislynų privilegija, natūralų ėdalą renkasi Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Biržų, Alytaus, Gargždų ir kitų miestų šunų augintojai, norintys, kad jų šunys augtų sveiki, gražūs ir puikiai nusiteikę“, - sako Inga Andrulevičienė.
