Mirtinai pavojingi maisto produktai katėms ir šunims
Šokoladas
Šis saldumynas turi teobromino. Jo poveikis gali negrįžtamai paveikti širdies ir nervų sistemos veiklą. Šokolado prisiėdę šunys ar katės tampa hiperaktyvūs, juos kankina troškulys, vėmimas ir viduriavimas. Pastebėjus, jog augintinis suėdė šokolado, ypač svarbu gyvūnui suteikti ramybę ir jokiu būdu neleisti bėgioti. Daugiausiai pavojingos medžiagos teobromino yra karčiajame šokolade, kakavos milteliuose ir konditeriniame šokolade. 50-70 g konditerinio šokolado yra mirtina dozė katei ar vidutinio dydžio šuniui.
Pienas
Skirtingai, nei įprasta manyti, katės pieno nelaka. Dažniausiai kačių organizmas netoleruoja laktozės, todėl jūsų augintinė nuo pieno ir jo produktų gali viduriuoti ir jausti skrandžio skausmus. Troškulį katei kur kas geriau numalšins dubenėlis vandens.
Dar mažiems kačiukams karvės pienas gali būti naudingas, tačiau būtina įsitikinti, ar katė toleruoja laktozę. Jei po pirmojo karto katė ėmė viduriuoti, nebeduokite jai pieno.
Kačiukams, kurių amžius nesiekia 4 savaičių, pienas yra vienintelis maisto šaltinis. Jei kačiukų motina negali maitinti savo kačiukų, dėl mažylių mitybos pasitarkite su veterinaru. Karvės pienas yra skirtas ne katėms, o veršiukams.
Razinos ir vynuogės
Vynuogių minkštime esančiu toksinu pažeisti inkstai gali būti skausmingos šuns mirties priežastis. Vynuogių ar razinų perdozavimo požymiai – viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas, dažnas šlapinimasis, pasyvumas. Pastebėjus, jog šuo prisiėdė vynuogių ar razinų, būtina kuo skubiau sukelti vėmimą ir gabenti pas veterinarijos gydytojus.
Saldiklis ksilitolis
Kramtomoje gumoje aptinkamas ksilitolis žmonėms gali laisvinti vidurius, tačiau šuniui ši medžiaga gali būti mirtina. Ksilitolio poveikis pasižymi staigiu insulino išsiskyrimu kraujyje. Ksilitolio prisirijusį šunį nepraėjus nei pusvalandžiui gali ištikti hipoglikemija. 1 – 2 ksilitoliu saldintos gumos gabaliukai gali sukelti hipoglikemiją vidutinio dydžio šuniui, o mažam – sukelti ūminį kepenų nepakankamumą.
Vaisių sėklos ir kauliukai
Nepatartina šunims duoti obuolių ar kriaušių nuogriaužų, kuriose yra likusių sėklų. Sėklos turi cianido, galinčio sukelti širdies aritmiją, odos sudirgimus ar net komą. Šuniui prarijus slyvos ar persiko kauliuką gali užsikimšti virškinimo traktas, padidėti seilėtekis, pykinimas, vėmimas.
Alkoholis
Išlakus 5 – 8 ml gryno alkoholio vienam kg šuns kūno svorio gali pasireikšti apsinuodijimas alkoholiu. Tačiau alkoholis gali slypėti ir tuose produktuose, kuriuose gryno alkoholio nėra. Šuniui suėdus riekelę duonos, fermentacijos metu virškinimo trake gaminamas alkoholis. 35 – 40 kg sveriantį senbernarą apsvaiginti gali vos 0,5 kg duonos.
Kukurūzų burbuolės
Šis produktas gali sukelti sunkius žarnyno sutrikimus. Šuniui atsikandus per didelį gabalą kukurūzai yra suvirškinami, o likusi burbuolė sutrikdo plonosios žarnos veiklą. Deja, bet žarnyne užstrigusi nesuvirškinama burbuolė pašalinama tik chirurginiu būdu.
Makadamijos riešutai
Toksinai, esantys šiuose riešutuose, gali sukelti silpnumą, drebulį, oro trūkumo priepuolius bei galūnių tinimą. Dažnai šių riešutų pasitaiko įvairiuose kepiniuose, sausainiuose, konditerijos gaminiuose.
Grybai
Grybuose esantys toksinai gali negrįžtamai pažeisti vidaus organus bei sukelti mirtiną toksinį šoką. Perdozavus grybų, pažeidžiamos kepenų ir inkstų ląstelės, dirginamas virškinimo traktas. Dažniausi apsinuodijimo grybais simptomai vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, odos pageltimas.
Supelijęs ir sugedęs maistas
Botulino bakterijų toksinų turintys sugedę produktai pavojingi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Toks maistas gali sukelti paralyžių, trikdyti širdies darbą, šlapimo nelaikymą, vidurių užkietėjimas. Supuvę vaisiai turi etanolio, kurio poveikis kaip ir alkoholinių gėrimų. Šuniui suėdus sugedusių produktų gali prasidėti raumenų drebulys, traukuliai.
Riebus maistas
Dėl per didelio kiekio riebalų, kurį šuo ar katė gauna su maistu, gali prasidėti kasos uždegimas. Be to, riebiomis maisto atliekomis ar panaudotu aliejumi pagardintomis košėmis šeriamiems augintiniams gresia nutukimas. Viršsvorį turinčių šunų gyvenimo trukmė ženkliai trumpesnė.
Svogūnai ir česnakai
Katės yra kur kas jautresnės svogūnams ir česnakams nei šunys. Svogūnuose ir česnakuose esančios medžiagos naikina šunų ir kačių raudonuosius kraujo kūnelius ir gali sukelti mažakraujystę.
Net jei svogūnas ar česnakas yra termiškai apdorotas – virtas arba keptas, kiek tik įmanoma saugokite savo katę nuo kontakto su šiais produktais.
Atminkite, kad katę reikia saugoti ir nuo tų produktų, kuriuose yra česnako ir svogūno miltelių ar jų kvapiųjų medžiagų. Kadangi katės neturi tokio fermento, kuris virškintų česnaką ar svogūną, šie produktai gali sukelti virškinimo problemų, kepenų nepakankamumą ar net mirtį.
Svogūnų ekstrakto gali būti ir kūdikių maiste, kuriuo kai kurie žmonės šeria savo kates.
Termiškai neapdorota žuvis
Žalia žuvis katėms gali sukelti skrandžio problemas ir neurologinius negalavimus. Be to, nuolatinis katės šėrimas žalia žuvimi gali sukelti tiamino (vitamino B1) trūkumą.
Kaulai
Nors katės ir šunys be vargo gali kramtyti smulkius kaulus, rizikuoti neverta. Atskilusios kaulų atplaišos gali pažeisti augintinių dantis bei dantenas, sužaloti skrandį.
Maisto produktai, kuriais saugu palepinti katę ar šunį
Šventinės nuotaikos nesugadins netikėta išvyka į veterinarijos kliniką, jei saikingai savo katę ar šunį palepinsite maisto produktais, kurie, pasak gyvūnų mitybos specialistės Lizos Palikos, nėra pavojingi jų sveikatai.
Daugiau nei 50 knygų apie naminių gyvūnų priežiūrą ir mitybą autorė tikina, kad vienas kitas kąsnelis nuo stalo – jokios žalos nepridarys. Tačiau būtina žinoti, kas jūsų keturkojams nėra pavojinga.
Melionai ir arbūzai – geras pasirinkimas, norintiems duoti gaivinančio gardėsio kąsnelį katei ar šuniui. Nepamirškite gerai nuplauti vaisių ir, prieš duodant meliono ar arbūzo gabalėlį, išimti sėklas.
Žemės riešutai ir žemės riešutų sviestas šunims nesukelia alergijos. Priešingai nei žmonės, net ir labai alergiški šunys šiuos riešutus ėsti gali.
Uogos. Šaldytos ir šviežios šilauogės, gervuogės, braškės, žemuogės, mėlynės ar avietės puikiai tiks jūsų katės ar šuns organizmui. Lygiai taip pat, kaip ir žmonėms, šios uogos gerina sveikatos būklę: turi daug vitaminų ir antioksidantų. Be to, daugelis šunų labai mėgsta šaldytas uogas, jomis atsigaivina.
Nebijokite savo šuniui ar katei duoti vištienos. Tinka ir virta, ir kepta. Sveikiems šunims galima duoti ir prieskoniais įtrintos vištienos, tačiau svarbu, kad prieskonių mišinyje nebūtų svogūnų ir česnakų.
Vienas kitas kąsnelis sūrio – saugus užkandis. Sūrį galima duoti ir šuniui, ir katei. Tik nepamirškite, kad kaip ir žmonės, jūsų keturkojai gali netoleruoti laktozės, todėl būtina stebėti, kaip sūris veikia augintinio organizmą. Kad gyvūno skrandis neapsunktų, geriau duokite neriebaus sūrio.
Bananai ir kiti vaisiai turi fitonutrientų. Tai augalinės maisto medžiagos, kurios naudingos ne tik mūsų, bet ir naminių keturkojų organizmui.
Obuoliai ir kriaušės turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, tad jūsų augintiniui – tai puikus ir sveikas gardėsis. Prieš duodami obuolių ar kriaušių, pašalinkite juose esančias sėklas, kurios jiems yra nuodingos.
Morkos, taip kaip ir žmonėms, padeda išsivalyti šuns dantims. Morkose gausu vitamino A, jos nekaloringos, tad šuns skrandis nuo jų neapsunks.
Mėsa ir mėsos subproduktai savo sudėtyje turi baltymų. Daugelis šunų ir kačių geriau ėda virtą mėsą, tad patartina vengti termiškai neapdorotos mėsos.
Žuvyje gausu baltymų, kalcio ir fosforo. Žuvį vertėtų termiškai apdoroti, kad būtų sunaikinti kenksmingi mikroorganizmai. Prieš duodami savo augintiniui žuvies, įsitikinkite, kad joje nebūtų didelių kaulų ir ašakų.
