Sek sporto naujienas socialiniame tinkle „Facebook“! Tapo jau įprasta, kad „Formulės-1” upė savo ištakas jau 17 metus pradės plukdyti Melburne. Ši tradicija buvo pažeista tik kartą, kai dėl tolimajame žemyne vykusių Gerosios valios žaidynių pirmojo etapo lenktynės buvo perkeltos į Bahreiną.
Lenktynės Australijoje yra mėgstamos ir čia rengiamos nuo 1985 metų. Iš pradžių – Adelaidėje, o pasibaigus šios varžybų arenos šeimininkų sutarčiai su „Formulės-1” komercinių teisių valdytoju Bernie Ecclestone, nuo 1996-ųjų jos persikėlė į Melburną.
Greitųjų bolidų varikliai įprastą Melburno Alberto parko ramybę pirmą kartą sudrumstė 1996 m. kovo 10 d. ir iškart susilaukė neregėto populiarumo.
Ąžuoliuką reikia laistyti
Tačiau anaiptol ne visos lenktynės Alberto parke pelnydavo tokį žiūrovų dėmesį. Buvo metų, kai tribūnose kažkodėl švilpaudavo vėjai, nors bilietų kainos kasmet likdavo bemaž stabilios.
Praūžus didžiosioms lenktynėms Melburne jų organizatoriai, skaičiuodami pajamas ir išlaidas, neretai skųsdavosi nesuvesdami „galų“, nes milijoninės išlaidų grafos būdavo gerokai ilgesnės ir viršydavo pajamas.
Prieš 2010 metus, iki kurių galiojo lenktynių rengėjų ilgalaikė sutartis su F-1 komercinių teisių valdytoju, buvo iškilusi nemenka grėsmė, jog „Formulės-1“ peletonas į Australiją gali ir nebeužsukti. Ypač – dėl labai ankstyvų Europoje televizijos transliacijų, kurios sugundydavo gerokai mažesnę auditoriją, nei iš Senojo žemyno trasų.
Tačiau organizatorių pastangos bei iniciatyva ir B. Ecclestone‘o simpatijos Australijai, o kartu ir F-1 tradicijoms šiame žemyne, tapo nemenka prielaida sutarčiai pratęsti.
„Norint kad pasodintas ąžuoliukas ateityje džiugintų gilėmis, retsykiais būtina jį ir palaistyti“, - iš Australijos padangės nuslinkus juodiems debesims džiaugėsi F-1 gerbėjai.
Paminklas gyvam čempionui
Šiemet, regis, padėtis pasikeitusi iš esmės. Kaip senais gerais laikais dar likus keliems mėnesiams iki Australijos „Grand Prix“ lenktynių imta šluote šluoti bilietus. Organizatoriai nespėjo apsižiūrėti, kaip kioskuose jų neliko nė kvapo, o paraiškos tebeplaukė.
Žinoma, varžybų Melburne organizatoriai dėl to tik trynė delnais ir pasiraitoję rankoves kibo į naujos, papildomos tribūnos statybos darbus. Ji jau seniai iškilusi ir pavadinta triskart pasaulio čempiono Sebastiano Vettelio vardu, o iš naujosios tribūnos atsiveria puikūs vaizdai į 3,4 ir 5-ąjį Alberto parko trasos posūkius.
Ko gero, tai pirmasis toks jaunojo talento, 25-erių S. Vettelio įamžinimas.
Daugelis vietinių buvo gerokai nustebę šiuo paminklu gyvam čempionui, nes jų nuomone panašaus įvertinimo bene labiau yra nusipelnęs vyriausias amžiumi lenktynininkas, 36-erių australas Markas Webberis, kuris rengiasi jau dvyliktajam savo startui Alberto parke ir kuriam šis sezonas gali būti paskutinis, nors pats sportininkas į pensiją dar nenori.
„Retai kurias lenktynes lydi toks šios sporto šakos gerbėjų entuziazmas, kaip rengiamas Melburne, - tvirtina vienas varžybų organizatorių Robas Vokkeris. – Tai suprantama, nes mums patikėta garbė pakelti sezono uždangą, kuri visuomet tampa įsimintinu įvykiu. Neabejoju, jog taip bus ir šiemet, o televizijos kamerų objektyvai visam pasauliui parodys ne tik karščiausius įvykius trasoje, bet ir mūsų miestą, jį supančias įlankas ir pliažus bei svetingus, mėgstančius sportą mūsų šalies žmones“.
Iki finišo – 307,574 km
Pirmus dvejus metus šio parko alėjomis ir Melburno priemiesčių gatvėmis besidriekianti trasa buvo 5,302 kilometro ilgio, o pradedant trečiosiomis lenktynėmis ji stebuklingai pailgėjo lygiai vienu (!) metru ir dabar visuose oficialiuose dokumentuose nurodomas 5303 metrų trasos ilgis.
Sekmadienį pirmojo etapo dalyvių, skubėsiančių finišo link, laukia 58 Alberto parko trasos ratai arba 307,574 km distancija, gerai pažįstama čempionato senbuviams ir nesunkiai įsimenama naujokams.
Trasoje 16 posūkių (6 kairieji ir 10 dešiniųjų), iš kurių Jones, Brabham, Albert road ir Clark traktuojami kaip dėkingiausios ir palankiausios progos lenkimo manevrams. Beje, ilgametė lenktynių Australijoje statistika byloja, jog būtent šiose vietose ir užfiksuota daugiausia lenkimų, kuriuos itin mėgsta ne tik australai.
Melburno trasą lenktynininkai vertina kaip greitą ir nekeliančią ypatingų reikalavimų aerodinamikai. Tačiau, kaip ir kiekvienoje ne stacionarioje trasoje, jos danga gana dulkėta ir nešvari, ypač prieš penktadienio laisvąsias treniruotes. Kuo toliau, tuo labiau nuo važiuojančių bolidų danga švarėja ir kaskart vis gerėja ratų sukibimas su trasa.
Todėl neatsitiktinai geriausi laikai joje fiksuojami būtent lenktynių pabaigoje. Ir ne tik todėl, kad tada sparčiai tuštėja degalų bakai, o ir dėl geresnio sukibimo.
Lenktynių spartą Australijoje itin įtakoja ir bolido svoris. Apskaičiuota, jog su 10 kg papildomo svorio sportininkas viename rate gali prarasti iki 0,4 sek.
Šis faktas itin nepalankus „Force India“ lenktynininkui Paului di Restai, kuris sveria 78 kilogramus ir yra sunkiausias tarp visų pilotų. Nesunku paskaičiuoti, jog vien tik dėl to beveik sekundės persvarą viename rate prieš jį gali įgyti lengviausias visų pilotų rikiuotėje – „Caterham“ debiutantas, tik 58 kg sveriantis prancūzas Charles‘as Picas.
Lenktynėms reikia ir patikimo variklio, nes jis maksimaliais sūkiais dirba iki 60 proc. varžybų laiko. Trasos greičio rekordas (1 min. 24,125 sek.) priklauso šiemet jau nebepilotuosiančiam greitojo bolido tituluočiausiam „Formulės-1“ lenktynininkui Michaeliui Schumaheriui, kurį jis su „Ferrari” pasiekė 2004 m. Tai vienas seniausių, jau beveik dešimtmetį nepaklibinamų tokių rekordų.
Nekarūnuotam F-1 karaliui M.Schumacheriui priklausė ir dar vienas šios trasos rekordas, kai jis tais pačiais metais nuvažiavo ir greičiausiąjį kvalifikacinių lenktynių ratą. Tačiau prieš dvejus metus šį pasiekimą pagerino žymiojo vokiečio tautietis, kylanti „Red Bull“ ir „Formulės 1“ žvaigždė S.Vettelis, greičiausiąjį kvalifikacijos ratą nuskriejęs per 1 min. 23,529 sek.
M.Schumacheriui tebepriklauso ir neoficialus Alberto parko trasos karaliaus titulas. Michaelis čia laimėjo keturis kartus. Triskart – 2000, 2001 ir 2002 metais – paeiliui, o ketvirtą pergalę vokietis pasiekė 2004 m.
Tris pergales Australijoje 2009, 2010 ir 2012 metais iškovojo „McLaren“ pilotas Jensonas Buttonas.
Iš kitų sekmadienį startuosiančių „Formulės 1“ pilotų po vieną pergalę Melburne yra laimėję Fernando Alonso, Kimi Raikkonenas, Lewisas Hamiltonas ir S.Vettelis.
Prie starto linijos - 11 komandų
Sekmadienį prie čempionato starto linijos išsirikiuos 22 vienuolikos komandų bolidai.
Tai čempionės titulą ginanti „Red Bull“, pernykštė vicečempionė „Ferrari“, trečioji prizininkė „McLaren“ ir kitas pagal pernykštį pajėgumą turnyrinės lentelės vietas užėmusios „Lotus“, „Mercedes“, „Sauber“, „Force India“, „Williams“, „Toro Rosso“, „Caterham“ ir „Marussia“.
Šiemet čempionate varžosi viena komanda mažiau, nei jų buvo pernai, kai lenktynes pradėdavo 24 dvylikos ekipų pilotai.
Subyrėjo ilgai ant prarajos slenksčio balansavusi „Hispania Racing Team“.
Šių metų batalijose varžysis penki pasaulio čempionai – S.Vettelis, F.Alonso, J.Buttonas, L. Hamiltonas ir K.Raikkonenas. Lygiai tiek pat ir debiutantų. Tai Estebanas Gutierrezas, Valtteri Bottas, Giedo van der Garde, Maxas Chiltonas ir Jules Bianchi, tik prieš pat pirmenybių pradžią pakeitęs „Marussia“ ekipoje turėjusį debiutuoti brazilą Luizą Razią, kurio rėmėjai netęsėjo finansinių pažadų komandai.
Kuluaruose kalbama, jog paskutinį laimingą bilietą į „Formulės 1“ traukinį padėjo ištraukti J.Bianchi vadybininkas Nicolas Todtas, Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidento Jeano Todto, kuris prieš pusantrų metų su darbo vizitu lankėsi ir Lietuvoje, sūnus.
Ne paslaptis, jog jaunajam sportininkui rasti vietą aukščiausiame automobilių sporto ešelone padėjo ir „Ferrari“, kurios jaunųjų lenktynininkų programai priklauso J. Bianchi.
Kas bus pirmas?
Debiutantui nusišypsojusi laimė rasti vietą komandoje – laimingas bilietas, tačiau tik į vieną pusę. Reikės tą garbę ir pasitikėjimą pateisinti.
Ne tik debiutantams, bet ir daug šilto ir šalto mačiusiems lenktynininkams, kuriems keliami kur kas didesni reikalavimai.
Tad kas gi bus pirmas Melburne? Ar čempionato lyderiu jau po pirmųjų lenktynių tapęs sportininkas sėkmingai išlaikys šią estafetę iki pat pirmenybių pabaigos? Ko laukti bei tikėtis iš sekmadienį startuojančio „Formulės 1“ 64-ojo čempionato? – tokie ir panašūs klausimai dažniausi sporto ir ne tik sporto temas gvildenančioje žiniasklaidoje, lenktynių kuluaruose ar įvairiose tribūnose.
Šiemet iki pirmenybių pradžios surengtos trys bandymų sesijos beveik nesuteikė galimybių pajusti tikrojo ekipų potencialo bei užmojų, todėl visi nekantraudami laukia pirmenybių starto, kai jau nebebus tikslo nuo varžovų slėpti tikrojo potencialo, ko nebuvo linkę lyderiai ir kiti atskleisti pratybose.
Ankstyvą penktadienio rytą prasidėjusios laisvosios treniruotės dar labiau priartino šiemetinio čempionato pirmojo etapo – Australijos „Grand Prix“ lenktynių - startą.
