Tai Sakhire, viduryje dykumos, už 30 kilometrų nuo Bahreino sostinės Manamos iškilusios trasos, kurioje šį sekmadienį rengiamos „Formulės 1“ čempionato ketvirtojo etapo lenktynės, pagrindiniai duomenys – savotiška arenos vizitinė kortelė.
Tačiau pliki skaičiai neatspindi ir negali atspindėti utopijos, virtusios realybe, spindesio. Dar daugiau, sunku buvo net įsivaizduoti, jog automobilių sporto karalienė kažkada ims ir ateis į mažą Artimųjų Rytų Bahreino valstybę. Juk iki tol nebuvo atvejo, kad prestižiškiausias automobilių lenktynes prisikviestų tokia nykštukinė islamo valstybė, kaip Bahreinas, užimanti apie 700 kvadratinių kilometrų plotą ir tada turėjusi apylygiai tiek pat gyventojų, kiek jų buvo Vilniuje.
Gimusi iš pykčio draudimui
Tačiau utopija apsukraus ir toliaregio lenktynių vadovo Bernie Ecclestone’o ir jo artimiausių bendražygių pastangomis per neįtikėtinai trumpą laiką virto realybe. 1999 m. pabaigoje Bahreino vadovų delegacija, puoselėjusi idėją šalyje turėti nedidelę automobilių lenktynių trasą, susitiko su B. Ecclestone’u. „Formulės 1” komercinių teisių valdytojas, suerzintas Europos Sąjungoje greitai turėjusio įsigalioti tabako reklamos, kurios didžiuliai plotai rėkte rėkė ant dažno automobilio, draudimo, šeichų brandintą vietinių varžybų idėją perkėlė į kitą, rimtesnį lygmenį, pasiūlęs nykų dykumų peizažą praturtinti „Grand Prix“ lenktynių verta arena.
Nuo to laiko kasdien po du tūkstančius darbininkų, daugiausia atvykėlių iš Bangladešo bei Indijos, triūsė grandiozinėje statyboje, o būsimąją lenktynių areną projektavo nepamainomas daugelio „Formulės 1” trasų kūrėjas Hermanas Tilkė.
Pusmečiu anksčiau nei planuota buvo užbaigti Sakhiro lenktynių arenos statybų darbai, atsiėję pasakiškus pinigus. Pikti liežuviai plaka, jog šeichams nemažiau nei pati arena kainavusi ir ta magiška trijų ketvertų 04.04.04 data, reiškusi dykumų arenos debiutą 2004 metų ketvirto mėnesio ketvirtą dieną.
Persų įlankos vandenų skalaujamos Bahreino valstybės šeichai, atsivilioję „Formulę 1”, skelbėsi daug pasitarnausiantys savo šalies, kaip patrauklios turizmui bei investicijoms, įvaizdžio populiarinimui. Iš tiesų pirmąkart vykusių Bahreino „Grand Prix” lenktynių vaizdus televizija paskleidė net į 200 pasaulio šalių, o per Dubajų, Abu Dabį ir Katarą savo oro laineriais ir ne vien jais atvyko į šalį per 100 tūkstančių pasaulio turtuolių, kurie neskubėjo krautis lagaminų vos kirtus finišo liniją pirmajam bolidui.
Jie čia užsibuvo beveik mėnesį, nes trasos inauguracijos ceremonija surengta dar likus dviems savaitėms iki pirmųjų „Grand Prix“ lenktynių. Kovo viduryje vykusiose oficialiose arenos atidarymo iškilmėse garbi publika gėrėjosi spalvingais šalies ir kviestinių artistų pasirodymais, o sporto gerbėjai negalėjo atplėšti akių nuo buvusio F 1 piloto Jeano Alesi, kuris į trasą išvairavo tikra antikvarine vertybe tapusį „Mercedes W196”. Būtent tą, kuris legendiniam argentiniečiui Juanui Manueliui Fangio 1954-1955 metais padėjo pelnyti net du iš penkių per jo sportinę karjerą iškovotų pasaulio čempiono titulų.
Dantis šiepia teroristai
Tačiau lenktynių egzotika ir jų bei viso renginio saugumas – du skirtingi dalykai.
„Tiesiant tiltą į tokią egzotišką šalį visiškai nepagalvota apie lenktynininkų ir žiūrovų saugumą“, - tokie ir panašūs skeptikų priekaištai girdėjosi dar prieš trasos inauguracines lenktynes.
Politiniai neramumai Bahreine jau užgožė ne vienų lenktynių spindesį, tačiau toliausia, ir ne be pagrindo, prieita 2011 m., kai lenktynės čia buvo apskritai atšauktos.
Daugelis prognozavo, jog toks pat likimas ištiks ir pernykštes, tačiau jos įvyko ir buvo ramios, be jokių incidentų.
Ir šiemet neramumai Bahreine bei grasinimai sužlugdyti „Grand Prix“ lenktynes nerimsta, tačiau „Formulės 1“ traukinys jau sustojęs mūšiui Sakhiro arenoje. Nepaisant visų valdžios priimtų priemonių bei pasižadėjimų padaryti viską, kad lenktynininkai jaustųsi saugūs, kai kurios komandos, - „McLaren“, „Red Bull“, „Williams“ ir „Mercedes“ – pareiškė nevengsiančios ir kai kurių papildomų saugumo priemonių.
Kaip bebūtų keista, visoje šioje erzelynėje spartietiškai ramus išlieka, regis, tik vienas B. Ecclestone‘as, teigiantis visiškai nesijaudinantis dėl savaitgalio lenktynių Bahreine.
„Vietiniai lenktynių organizatoriai savo darbą žino ir jie jį atlieka labai gerai. Valdžios palaikymas taip pat yra, todėl nematau jokių problemų“, - užtikrino „Formulės 1“ komercinių teisių valdytojas.
Tačiau vietiniai nėra tokie tikri. Likus daugiau nei mėnesiui iki lenktynių šioje šalyje daugelis viešbučių savininkų, norėdami pavilioti turistus, paskelbė apie drastišką kainų mažinimą ir kitas privilegijas atvykėliams. Tą patvirtino ir vietos viešbučių savininkų asociacijos prezidentas Hamedas al Halvachis, informavęs apie itin menką viešbučių rezervaciją, tačiau nepamiršęs optimistiškai patikinti, jog situacija prieš lenktynes pasikeisianti.
Karštis - ne draugas
Bene didžiausias sportininkų priešas šioje tarp dykumų iškilusioje arenoje – nuo aplinkinių kalvų į trasą pustomas smėlis ir pragariškas karštis. Jei su smėliu dar galima kovoti, tai su karščiu – beviltiška. Sinoptikai žada, jog mažiau kaip 35 Celsijaus nebus visą lenktynių savaitgalį, o apie lietų galima tik pasvajoti.
Sudarant čempionato kalendorių, ketinta lenktynes Bahreine rengti sezono pabaigoje. Tačiau planuotas laikas sutapo su musulmonų, kurių čia per 80 procentų, pasninko - Ramadano mėnesiu, o vėliau vasarą čia neįmanoma rungtyniauti dėl tvyrančių dar labiau nepakeliamų karščių.
Todėl lyginant su čempionato pradžia Australijoje ar praėjusio savaitgalio batalijomis Kinijoje ir netgi Malaizijoje, Bahreine karštis tiesiog žudys ir pilotus, ir techniką, kuriai tokiomis sąlygomis reikia ir kitokio paruošimo, nekalbant jau apie reguliavimą bei suderinimą.
Atsižvelgdami į tokias sąlygas netgi padangas „Formulei 1“ tiekiantys „Pirelli“ gamintojai į Bahreiną atvežė kiek kitokių, kietesnių mišinių greitųjų bolidų apavą, kuris šiemet pirmą kartą skirsis nuo naudoto pirmųjų trijų etapų lenktynėse.
Britų eksperto Jameso Alleno nuomone būtent šis faktorius gali pakišti koją daugeliui ekipų. Tačiau tai paranku „Red Bull“ ir „Mercedes“, turėjusioms daugiau problemų su minkšto mišinio padangomis. Ir priešingai, ne itin naudinga „Lotus“, kuri garsėjo mokėjimu taupyti minkšto mišinio padangas.
Daugelis pabrėžia, jog čia kaip niekur svarbu pasirinkti teisingą taktiką, nes klaidos kainuoja pernelyg brangiai.
15 trasos posūkių ir 7 stabdymo zonos ypač negailestingos stabdžiams, kurių dilimas čia vienas didžiausių iš visų F1 trasų. Nors, regis, taip neturėtų būti, nes 64 proc. rato ilgio lenktynininkai lekia pilnai nuspaudę akceleratoriaus pedalą, o 16 proc. – stabdžius.
Visoms lenktynėms į bolidų bakus pripilama vidutiniškai po 150 kg kuro (2,6 kg vienam ratui). Paskaičiuota, jog šioje trasoje kiekvieni papildomi 10 kg degalų sulėtina bolidą maždaug 0,38 sek. viename rate.
Aerodinamika reguliuojama ieškant vidutinės prispaudžiamosios jėgos, o maksimalūs greičiai su DRS sistema išvystomi iki 322 km/val., o be jos – 310 km/val.
Dominuoja ispanas ir „Ferrari“
Nekarūnuotu trasos karaliumi laikytinas ispanas Fernando Alonso, kurio trofėjų kolekcijoje – trys Bahreino „Grand Prix“ (du su „Renault“ 2005 ir 2006 metais ir kartą - su „Ferrari“ (2010 m.).
Taigi, iš aštuonerių čia iki šiol vykusių lenktynių Fernando laimėjo net trejas arba daugiau nei trečdalį.
Net dvi iš savo 11 ligšiolinių pergalių čia iškovojo „Ferrari“ pilotas Felipe Massa ir vieną iš 91 – jau baigęs karjerą trasos rekordininkas Michaelis Schumacheris.
Italų „Ferrari“ gali džiaugtis Bahreine laimėjusi daugiausia pergalių.
Po vieną kartą šioje trasoje ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio stovėjo ir Jensonas Buttonas bei Sebastianas Vettelis.
Kam sekmadienį šypsosis karšta Bahreino saulė, šiandien dar nežinia. Žinoma tik tai, jog ketvirtosiose čempionato lenktynėse netigs aštrios kovos ir azarto, o pasigesime nebent šampano ar ilgakojų gražuolių, paprastai lydinčių kiekvieną „Formulės 1” stovyklą.
Tačiau griežti musulmonų papročiai ir religija netoleruoja nei alkoholinių gėrimų, nei apnuoginto, tegu ir gražaus kūno.
