Šiemet „Formulė-1“ sugrįžta į „Žaliuoju pragaru“ vadinamą senąjį Niurburgringą. Maža to, čia sekmadienį vyksiančiose lenktynėse „Formulės-1“ pilotai kovos ne dėl eilinio šios itin aktyviai sportą propaguojančios šalies didžiojo prizo, o dėl jubiliejinio, jau 60-ojo, kurį matyti savo trofėjų kolekcijoje – kiekvieno lenktynininko svajonė.
„Šiaurinės kilpos“ palikuonė
Dabartinė Vokietijos „Grand Prix“ lenktynių Niurburgringo trasa – tik mažytė legendinės, automobilių sportą garsinusios „Šiaurinės kilpos“ palikuonė. Prieš daugelį metų pagal ratų skaičių, kurių sportininkai privalėjo įveikti tik 14, tai buvo bene trumpiausios lenktynės, tačiau vieno trasos rato ilgis driekėsi net 22835 metrus!
Nesunku suskaičiuoti, kad visos lenktynės sudarė beveik 320 kilometrų distanciją. Tačiau baisioji Niki Laudos avarija 1976-aisiais, kai lenktynininkas tik per stebuklą nesudegė gyvas, visiems laikams išskyrė „Formulę-1“ su „Šiaurine kilpa“.
Beveik visi vokiečiai modifikuotą, tik F-1 lenktynėms pritaikytą Niurburgringo trasos dalį, ir visą ilgąjį jos ratą mieliau vadina „Žaliuoju pragaru”. Mat ši trasa plyti vaizdingoje Eifelio kalnų apsuptoje plynaukštėje, aplinkui kurią ošia šimtamečiai žali miškai, o nuo kalnų nuolat sklinda galingų variklių keliamas triukšmas, tyliomis dienomis girdimas net Bonos apylinkėse.
Kai kurie tvirtina, jog arena praminta „Žaliuoju pragaru” todėl, kad čia daugiau nei per 85-metę trasos istoriją užgeso per pusantro šimto sportininkų, lenktynes aptarnaujančio personalo bei žiūrovų gyvybių.
Pirmosios lenktynės šioje trasoje įvyko 1927 metais. Trasa ir šiandien labai apkrauta, nes nėra dienos, kad joje nevyktų automobilių ar padangų bandymai, treniruotės, įvairios varžybos.
Dėl labai gerai išvystytos infrastruktūros, patogių privažiavimo kelių ją pamėgo ne tik europiečiai. Čia vyksta ne tik „Formulės 1”, bet ir motociklų bei galingųjų sunkvežimių varžybos, daugelio pamėgtos 24 valandų lenktynės, kuriose prieš pusantro dešimtmečio kelis kartus paeiliui varžėsi ir Lietuvos komandos.
Pirmasis iš lietuvių kelią į Niurburgringą pramynė Vytautas Venckūnas, kurio vardas šioje arenoje neretai atveria ir stipriai užsklęstas duris.
Šioje trasoje 24 valandų lenktynėse gana sėkmingai pasirodė Lietuvos sportininkai Stasys Brundza, kuris čia buvo paskelbęs ir apie savo atsisveikinimą su automobilių sportu ir ačiū die, kad žodžio netesėjo, Aurelijus Simaška, Saulius Girdauskas, Eugenijus Tumalevičius, Aivaras Pyragius ir kiti, o paskutiniais metais – Andžejus Dzikevičius, rungtyniavęs Vokietijos ilgų nuotolių lenktynių čempionate („Langstrecken Meisterschaft Niurburgring“).
Žiede - kelios trasos
Niurburgringo žiedinių lenktynių arena unikali ir tuo, kad joje „telpa” kelios trasos.
Kai vyksta 24 valandų arba kitos maratoninės lenktynės (o jos čia labai dažnos), sportininkai išnaudoja visą trasą, kurios tik menką dalį tesudaro tas žiedas su jį juosiančiomis žiūrovų tribūnomis, kuriame gaudžia „Formulės-1” bolidai.
Apie trasos, kurios posūkiai ištirpsta tarp vaizdingų kalvų bei žaliuojančių miškų, dydį iškalbingai byloja ir tas faktas, jog transliuojant 24 valandų lenktynes, kad žiūrovai galėtų geriau sekti įvykius, joje išdėstoma per 100 televizijos kamerų.
Nenuspėjami orai, nenuspėjamos lenktynės
„Formulės-1” lenktynės Niurburgringe neretai įgauna visai netikėtų atspalvių dėl aukštikalnėse labai dažnai besikeičiančių oro sąlygų. Lietus, o dar dažniau - tikros liūtys, čia prapliumpa staiga, regis, iš menkiausio debesėlio.
Staigiai prasidėjusios jos nelauktai ir baigiasi. Po rato kito trasa vėl sausa, o lietaus – kaip nebuvę.
Yra pasitaikę atvejų, kai liūtys baigdavosi pilotams užsukus į garažus keistis padangų, tačiau taip ir nespėjus jų pakeisti.
Tokios permainos pilotams bei komandų strategams suteikia daug galvos skausmo, o žiūrovams – papildomą intrigą.
Dabartinės trasos konfigūracija pasižymi posūkių įvairove, todėl inžinieriams tenka gerokai pasukti galvas ieškant kompromisų kaip sureguliuoti bolidą, kad jis nepriekaištingas būtų tiek greituose, tiek lėtuose posūkiuose. Atsižvelgdami į tai kasdien vainojami „Pirelli“ atstovai Vokietijos „Grand Prix“ lenktynėms pateiks Medium ir Soft padangas.
Jas kaitaliojant pilotams sekmadienį teks įveikti 60 Niurburgringo trasos ratų, kurių vieno ilgis – 5148 metrai, arba 308,623 kilometro distanciją.
Trasos greičio rekordas (1 min. 29,468 sek.), išsilaikęs net nuo 2004 metų, priklauso legendiniam F 1 lenktynininkui, septyniskart pasaulio čempionui Michaeliui Schumacheriui, kuris savo šalies „Grand Prix“ lenktynes šįkart bus priverstas žiūrėti tik per televizorių. Mat sutampa jo žmonos Korinos organizuojamas labdaringas žirginio sporto šou, kuriame išjodinėtojo vaidmuo patikėtas ir garsiajam „Formulės 1“ pilotui, o visos šio renginio metu surinktos lėšos bus skirtos vienai vaikų klinikai.
Galėjo ir neįvykti
Nepaisant nei šią areną gaubiančios ypatingos auros, nei visuotinės vokiečių meilės automobilių sportui ir ypač „Formulei-1“, Vokietijos „Grand Prix“ etapo varžyboms buvo iškilusi nemenka grėsmė.
Kai kurie anaiptol ne paskutiniais smuikais griežiantys pilotai po prieš savaitę skandalingai pasibaigusių etapo lenktynių Didžiojoje Britanijoje, kai pro jų šalmus trasoje lyg skeveldros skraidė mirtinai pavojingos masiškai sproginėjusių padangų atplaišos, paragino boikotuoti kito etapo varžybas kol FIA, „Formulės-1“ vadovai ir „Pirelli“ padangų gamintojai nepadarys reikiamų išvadų.
Padėties rimtumą bene geriausiai iliustruoja FIA lenktynių direktoriaus Charlie Whitingo viešas prisipažinimas, jog nedaug stigę, kad jis saugumo sumetimais būtų sustabdęs didžiausia „Pirelli“ antireklama tapusias praeito savaitgalio Didžiosios Britanijos „Grand Prix“ lenktynes.
Kaip panašiai nutinka tokiais atvejais, iš visų pusių pasipylė įvairiausi pažadai, visokiausių komisijų sudarymai, o FIA įsipareigojo operatyviai sušaukti neeilinį posėdį situacijai apsvarstyti ir priimti priemonėms. Kai kurių jau imtasi. „Pirelli“ gamintojai nepaisydami kai kurių ekipų murmėjimo jau šioms lenktynėms Vokietijoje atveža galines padangas su kevlaro kordu, uždraudė komandoms kaitalioti kairės pusės padangas su dešiniosiomis, o nuo etapo Vengrijoje pateiks visiškai naujos konstrukcijos ir mišinių bolidų apavą.
Dar efektyvesnį žingsnį žengė FIA, pagaliau leidusi surengti pilnaverčius padangų testus išnaudojant trijų savaičių pertrauką, susidarysiančią po lenktynių Vokietijoje iki kito etapo varžybų Vengrijoje.
Šią žinią itin palankiai sutiko visos komandos, kurios dabar griežia dantį prieš „Mercedes“, dalyvavusią slaptuose bandymuose Barselonoje ir kaip tyčia po tų bandymų pakilusią tarsi feniksas iš pelenų.
Savų trapusavio sąskaitų turi pilotai, skubėsiantys jas suvesti iki didžiosios petraukos „Formulės-1“ kalendoriuje.
Tad Vokietijoje, galima prognozuoti, laukia tikrai įdomios lenktynės.
