Lenktynės – ne tik prožektorių nutviekstoje trasoje

Prieš dvi savaites atsisveikinusi su Europos trasomis „Formulė 1“ išmetė inkarą Singapūre, kur šį savaitgalį vyks čempionato tryliktojo etapo batalijos.

Kadangi gatvių lenktynės niekur nepasižymi nei itin lygia trasa, nei dideliais greičiais, varžybos Singapūre užtrunka ilgai.<br>AP archyvo nuotr.
Kadangi gatvių lenktynės niekur nepasižymi nei itin lygia trasa, nei dideliais greičiais, varžybos Singapūre užtrunka ilgai.<br>AP archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Juozas Mažeikis

Sep 18, 2013, 2:20 PM, atnaujinta Feb 22, 2018, 2:06 AM

Lenktynininkai Marina Bėjaus gatvių trasa jau šeštą kartą paeiliui skries finišo link varžydamiesi dėl Singapūro „Grand Prix“.

Pirmosios lenktynės naktį

Singapūrą atrado „Formulės 1“ komercinių teisių valdytojas, užkulisiuose misteriu „Formule 1“ arba didžiuoju jos varikliu vadinamas Bernie Ecclestone‘as.

Ir tada, ir dabar „Formulei 1“ reikėjo ir tebereikia naujovių. Daugiau nei prieš septynerius metus vietos verslininkams ir municipaliteto vadovams jo pasiūlyta naktinių lenktynių idėja paliko įspūdį, ir tie įsipareigojo padaryti viską, kad naktį būtų šviesu kaip dieną, o lenktynės miesto gatvėmis būtų greitesnės, saugesnės ir dar įstabesnės, nei Monake.

Žodis tapo kūnu 2008-aisiais, kai Singapūre buvo duotas startas pirmosioms, daugeliu aspektų į „Formulės 1“ istoriją įėjusioms lenktynėms ir, kaip ir buvo prognozuota, iškart susilaukusioms didelio žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Ne vien todėl, kad tai buvo pirmosios naktinės lenktynės, apie kurias daug kalbėta, tačiau jų naštos niekas taip ir nemėgino užsiversti ant savo pečių, išskyrus Singapūrą.

Kiekvienų varžybų apšvietimui šalia trasos tenka papildomai sumontuoti per 240 tvirtų metalinių stovų, laikančių beveik 2 tūkst. galingų prožektorių, pakloti 214 kilometrų ilgio elektros kabelių, per kuriuos srūva vien apšvietimui reikalingi 3,18 mln. vatų, įrengti 475 elektros paskirstymo skydus. Trasos apšvietimo intensyvumas matuojamas 3 tūkst. liuksų, o tai net keturis kartus daugiau, nei bet kuriame stadione, kai jame žaidžiamos ne žemesnio nei UEFA lygio futbolo rungtynės.

Atskirus maitinimo bei ryšio kabelius būtina nutiesti prie kiekvienos iš 47 televizijos kamerų, perduodančių visam pasauliui naktinių lenktynių vaizdus, prie daugiau nei 530 garsiakalbių, iš kurių sklinda automobilių sporto šventės garsai po visą Singapūrą.

Pusmetis – trijų dienų fiestai

Visus šiuos trasos parengimo darbus varžyboms jau penkeri metai atlieka italų „DZ Engeneering“ kompanija.

„Tam, kad parengtume šią trijų dienų šventę, dirbame ištisą pusmetį, - teigia kompanijos inžinierius Roberto Grilli. – Tai unikali, visiškai autonominė apšvietimo sistema, kuriai įrengti prireikia 100 dienų. Todėl jau gegužės viduryje pradedame montuoti bei derinti trasos apšvietimą, kameras ir garsiakalbius ir baigiame šiuos darbus rugpjūtį. Paskui dar 10 dienų skiriame jų sąveikos derinimui bei itin kruopščiam patikrinimui, kad šventės metu neiškiltų jokių problemų.

Iškart po lenktynių imamės visų įrengimų išmontavimo, o šie darbai užtrunka dar mėnesį. Visą įrangą dar kartą kruopščiai inventorizuojame ir sandėliuojame tam skirtoje teritorijoje, kurią kruopščiai saugo atitinkamos struktūros iki kitų lenktynių.“

Nevalia pamiršti, jog visus pasirengimo darbus tenka atlikti didelio miesto gatvėse, kurios retsykiais panašėja į tikrą skruzdėlyną. O šios gatvės, tampančios Marina Bėjaus trasos dalimi, uždaromos tik trečiadienio vakarą, prieš pat Singapūro „Grand Prix“ lenktynių savaitgalį.

Singapūro vyriausybė, stengdamasi į šalį privilioti dar daugiau turistų, šiai italų kompanijai patikėjo apšviesti ir dešimt žymiausių miesto istorinių bei kultūros objektų, kurie į televizijos kamerų objektyvus pateks sužėrėję neįtikėtinomis varsomis jau per sekmadienio lenktynių transliacijas.

Singapūrą išgarsino skandalas

Tačiau Marina Bėjaus gatvių trasą labiausiai išgarsino ne pirmosios naktinės lenktynės ir ne tie tūstančiai liuksų, naktį pavertę diena. Jau pačios pirmosios 2008 metais čia surengtos lenktynės, tiksliau - jų aidai lyg šleifas viso pasaulio žiniasklaidoje vilkosi ilgiau nei metus.

Tik po metų, netekęs vietos „Renault“ ekipoje, jaunasis Nelsonas Piquet atskleidė inauguracines lenktynes Singapūre ilgai dengusį paslapties šydą. Jis viešai prisipažino, jog ne be komandos bosų palaiminimo tyčia sudaužė savo bolidą, kad trasoje būtų priverstas pasirodyti saugos automobilis, o pranašumą įgijęs tuometinis jo komandos draugas, dabar „Ferrari“ pilotas Fernando Alonso galėtų be vargo laimėti lenktynes.

Tai buvo vienas didžiausių „Formulę 1“ visais laikais drebinusių skandalų, o po dar metus užtrukusio tyrimo už šį tyčia sukeltą incidentą buvo diskvalifikuoti vieni didžiausių visų laikų F 1 autoritetų, „Renault“ vadovai Flavio Briatore ir Patas Symondsas, kurių akcijos buvo, regis, nepaklibinamos.

Ne tik kaip šampano kamščiai iš „Formulės 1“ orbitos išlėkė prancūzų komandos vadovai. Svarbiausia, kad po šio skandalo „Renault“ nugarą parodė daugelis pagrindinių rėmėjų, o pati komanda beregint sulyso.

Problema – laiko limitas

Taigi, jau pirmąsias Singapūre vykusias lenktynes išgarsino ne tik prožektorių nutvieksta trasa. Tačiau dėl to lenktynių reikšmė tik išaugo.

Daugelis pačių sportininkų ir žiūrovų sutinka, kad čia jau šeštą kartą paeiliui vyksiančios lenktynės – vienos įdomiausių, tačiau kartu ir vienos sunkiausių, jei ne pačios sunkiausios.

Pilotų sekmadienį laukia 309,316 kilometro bendra distancija, padalyta į 61 ratą, kurių kiekvieno ilgis – 5,073 km. Kadangi gatvių lenktynės niekur nepasižymi nei itin lygia trasa, nei dideliais greičiais, varžybos Singapūre užtrunka ilgai. Neretai sportininkai braudamiesi išganingojo finišo link priartėja prie maksimalios, taisyklių leidžiamos dviejų valandų trukmės ribos.

Tačiau pilotus labiausiai vargina ne trasos nelygumai ar užsitęsusių lenktynių trukmė, o didžiulis karštis ir drėgmė. Nepaisant net to, kad lenktynės vyksta naktį. Šiuo atžvilgiu jos panašios į Malaizijos „Grand Prix“, kur sportininkus irgi vargina tropiniai karščiai ir juos keičiančios nenuspėjamos liūtys.

Netipiškos miesto lenktynės „Singapūro „Grand Prix“ – netipiškos miesto lenktynės. Čia sportininkus vargina ne tik karštis ir drėgmė, bet ir santykinai miesto gatvėms dideli greičiai, staigaus, netgi ekstremalaus stabdymo zonos ir daugybė posūkių, prieš kuriuos ir po jų dėl staigaus stabdymo, o paskui - tokių pat staigių pagreitėjimų sparčiai dėvisi padangos, didesni krūviai tenka bolido varikliui“, - teigia „Williams“ pilotas venesuelietis Pastoras Maldonado, pernai puikiai pasirodęs šių varžybų kvalifikacijoje, kur laimėjo antrąją vietą, tačiau dėl hidraulikos gedimo nebaigęs lenktynių.

„Singapūre mūsų laukia sunkios lenktynės tiek fizine, tiek psichologine prasme, - jam antrina čempionate antrąją vietą užimantis „Ferrari“ pilotas F. Alonso. – Lenktynės vyksta naktį, kai sportininko organizmas reikalauja poilsio, o be to jos užtrunka čia beveik dvi valandas. Gerokai ilgiau, nei bet kur kitur.“

Sportininkai daug reikšmės miesto trasoje teikia kur kas didesniam rizikos faktoriui, kur labai lengva padaryti klaidą, o jos pasekmės paprastai čia būna kelis kartus didesnės, nei įprastame lenktynių žiede.

„Manau, jog Singapūre mūsų laukia labai sudėtingos, o gal ir sudėtingiausios viso sezono lenktynės, - komandos draugą palaiko tapęs nebereikalingu „Ferrari“ ir dabar naujos ekipos kitų metų batalijoms intensyviai ieškantis Felipe Massa. – Nors lenktyniaujame naktį, tačiau drėgmė smelkte smelkiasi į visą kūną, o beveik dvi valandas praleidę prie vairo išlipame iš bolidų permirkę prakaitu iki paskutinio siūlelio.“

Marina Bėjaus gatvių trasa nelengva ne tik pilotams. Tikras peilis ji bolidų stabdžiams, nes čia net 16 stabdymo zonų, o vidutiniškai 21 proc. trasos ilgio sportininkai važiuoja spausdami stabdžių pedalą. Dar didesnė bėda, jog čia praktiškai nėra vietų, kuriose būtų galima stabdžius atvėsinti.

Didelė rykštė ir apsilankymas 400 metrų ištįsusioje techninio aptarnavimo zonoje, kur maksimalus leistinas greitis - tik 60 km/val., ir kur net pirmaujančios komandos vidutiniškai sugaišta po 30 sekundžių. Šis ir stabdžių apkrovos rodikliai – didžiausi iš visų trasų, kuriose rengiamos F 1 lenktynės.

Kadangi lenktynės užsitęsia ilgai, o ir degalų sąnaudos santykinai aukštos, į  degalų bakus pilama ne mažiau kaip po 155 kilogramus (vidutiniškai 10 kg daugiau nei kitose trasose) degalų. Kiekvienas papildomas kilogramas bolidą viename rate sulėtina vidutiniškai 0,37 sekundės. Tai irgi labai aukšti rodikliai.

Nepaisant visų šių aplinkybių beveik visos komandos Singapūre renkasi dviejų sustojimų taktiką.

Tačiau sekmadienį gali kilti ir neišvengiamų korekcijų, nes sinoptikai pranašauja per 30 laipsnių karštį ir labai didelę tikimybę lietaus, kuris turėtų prapliupti būtent „Grand Prix“ lenktynių metu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.