Varžybų šeimininkai padarė viską, kad savaitgalio renginys vyktų sklandžiai, tačiau aukštesnės, jų valiai nepaklūstančios jėgos gąsdina, jog šįsyk visiems gali grėsti nemenki išbandymai.
Korėjos informacijų agentūra „Yonhap“ išplatino pranešimą, jog didelis taifūnas, dabar kabantis virš Filipinų, pamažu juda Korėjos link ir sekmadienį jai gali smogti visa grėsminga savo jėga. Jei orų prognozė penktadieniui ir šeštadieniui nežada nieko blogo, tai sekmadienį, kaip tik Korėjos „Grand Prix“ lenktynių metu, laukiamos didžiulės liūtys ir jas lydėsiantis uraganinis vėjas.
Panašiai, kaip ir šiai trasai debiutiniais 2010 metais, kai ilgai lauktas inauguracijos iškilmes teko atidėti, o vėliau nei planuota prasidėjusias lenktynes prisiėjo nutraukti lenktynininkams teįveikus vos po tris ratus.
Tąsyk paskui saugos automobilį lenktynininkai buvo priversti važiuoti net 26 ratus arba 47 proc. visos distancijos.
Tad debiutines lenktynes naujoje trasoje pavyko užbaigti jau temstant.
Kova dėl vietos po saule
Korėjos „Grand Prix“ lenktynių organizatoriai įdėjo nemažai pastangų norėdami įsitvirtinti čempionato kalendoriuje.
Nors automobilių sporto karalienė čia lankėsi jau tris kartus, o savaitgalis bus paženklintas ketvirtuoju jos vizitu, niekas neturi jokių garantijų, jog tai tęsis ir toliau. Taip yra todėl, kad arenos šeimininkai laikosi nuomonės, jog jie turį atseikėti pernelyg didelę sumą F 1 komercinių teisių valdytojui ir todėl norėtų iš naujo persvarstyti etapo varžybų organizavimo sąlygas su Bernie Ecclestone‘u ir visa „Formulės 1“ vadovybe.
Kita pusė, aišku, tokių pasiūlymų kratyte kratosi.
Antra svarbi priežastis – netinkamai parinkta pati lenktynių arenos vieta.
Dar vienas puikus F 1 trasų architekto vokiečio Hermano Tilkės kūrinys kažkodėl iškilo ne šalia sostinės Seulo, o už kelių šimtų kilometrų nuo jos, dykynėje šalia vandenyno, kaip daugelis taikliai apibūdina – niekieno žemėje. Todėl Korėjos tarptautinė trasa nėra ta vieta, su kuria tiek lenktynininkus, tiek aptarnaujantį personalą, o svarbiausia – žiūrovus, sietų tik malonūs ir neišdildomi prisiminimai.
Išskyrus nebent inauguracinių lenktynių laimėtoją Fernando Alonso iš „Ferrari“ ir kitas paeiliui dvejas varžybas laimėjusį „Red Bull“ pilotą, šiemetinių pirmenybių lyderį Sebastianą Vettelį.
Tačiau gerus prisiminimus apie Yeongamą ispanui sugadino pernykštės lenktynės. Mat F. Alonso į Korėją pernai atvyko būdamas čempionato lyderiu, tačiau čia pralaimėjo S. Vetteliui ir užleido geidžiamiausią poziciją, kurios taip ir nebeatkovojo iki pat pirmenybių finišo.
Strategija ir taktika – galvosūkis
Nepaisant visų šių aplinkybių Korėjoje nebuvo blankių lenktynių. Todėl šios sporto šakos gerbėjai sekmadienį gali pagrįstai tikėtis didesnės intrigos, nei prieš tai vykusiose gatvių lenktynėse Singapūre, nors sportininkai naudos tokio pat mišinio ir tos pačios rūšies padangas („Medium“ ir „SuperSoft“).
Paprastai „Pirelli“ etapo Korėjoje varžyboms tiekdavo minkštesnes „Soft“ ir „SuperSoft“, tačiau šiemet šią padalą per vieną kilsterėjo aukštyn ko gero vildamiesi pamatyti įvairesnę strategiją, kurios neišvengiamai teks griebtis komandoms.
Trasos konfigūracija atitinka daugelio skonį. Čia ganėtinai ir ilgų, greitų tiesiųjų, kuriose akceleratorius spaudžiamas iki galo, ir gana lėtų posūkių, lėčiausių iš visų stacionarių lenktyninių trasų. Itin didelį susidomėjimą kelia tarp antro ir trečiojo posūkių esanti ilga tiesioji, kurioje pernai itin įspūdingai grūmėsi abu „Sauber“ pilotai, tarsi pro stovinčius prašvilpę lenkdami pajėgesnių ekipų sportininkus, vairuojančius galingesnius automobilius.
Dėl neįprastos konfigūracijos tinkamai subalansuoti bolidą – tikras galvosūkis. Juk vargu ar išvis įmanoma jo elementus sureguliuoti taip, kad bolidas būtų ir greitas ilgose tiesiosiose, ir išsaugotų tinkamą prispaudžiamąją jėgą lėtuose posūkiuose.
Praeitų metų lenktynės buvo daugiau nei akivaizdus įrodymas kaip sunku irtis pirmyn sportininkams, prie starto linijos stojusiems ne pirmajame dešimtuke. Išskyrus nebent „Toro Rosso“ duetą, startavusį iš 16 ir 21 pozicijų, tačiau sugebėjusį prasibrauti į įskaitiniais taškais apdovanojamą dešimtuką.
55 ratai iki finišo
Sekmadienį „Formulės 1“ pilotams teks įveikti 55 Yeongamo trasos ratus, kurių kiekvienas – 5, 615 km ilgio arba 308,630 km distanciją, turinčią 18 posūkių.
Trasos greičio rekordas priklauso S. Vetteliui, 2011 metais vieną ratą nulėkusiam per 1 min. 39,605 sek. Tačiau greitį itin įtakoja gamtinės sąlygos, kurios čia gali kisti net kelis kartus per lenktynes.
Palyginimui pernai greičiausią ratą (1 min. 42,073 sek.) nuvažiavęs „Red Bull“ pilotas, šiemet po sezono atsisveikinantis su „Formule 1“ australas Markas Webberis, čia buvo beveik trimis sekundėmis lėtesnis nei trasos rekordininkas.
Pernykščių lenktynių laimėtojas visą distanciją įveikė vidutiniu 209 km/val. greičiu, o maksimalus čia fiksuojamas greitis – 316 km/val. su DRS sistema ir 304 km/val. be jos.
Pilnai nuspaudę akceleratoriaus pedalą sportininkai įveikia maždaug 55 proc. distancijos (vidutinis rodiklis). Į kuro bakus pilama po 149 kilogramus kuro, kurio viename rate sudeginama vidutiniškai po 2,75 kg.
Papildomas 10 kg kuro svoris bolidą vidutiniškai sulėtina 0,37 sek. viename rate, o tai gana aukštas rodiklis.
Sabdymo zonų – 9, o stabdydami bolidą lenktynininkai vidutiniškai įveikia 20 proc. distancijos.
Laiko revanšui – vis mažiau
„Formulės 1“ pirmenybės sulyg kiekvieno etapo varžybomis artėja finišo link. Todėl vis mažiau progų belieka dar nepraradusiems vilčių pakovoti dėl aukščiausiųjų pozicijų ir svajoti apie saldų revanšo skonį.
Čempionato lyderio S. Vettelio taupyklėje jau 247 taškai ir jis net 60 taškų lenkia artimiausią ir pagrindinį šio sezono konkurentą F. Alonso, kuris šiemet laimėjo tik dvejas lenktynes, o S. Vettelis – net septynerias, priedo trejas paskutines – paeiliui.
Tokie sėkmės rodikliai, regis, gali nokautuoti bet kurį varžovą, tačiau F. Alonso bent išoriškai neišsiduoda, jog prarado viltis, o, svarbiausia, motyvaciją kautis dėl čempiono titulo.
Ar dar turi vilčių ispanas aplenkti į ketvirtąjį paeiliui titulą nusitaikiusį vokietį? Teoriškai taip, tačiau su kiekvienomis lenktynėmis jo galimybės lieka vis labiau tik teorinės.
Nepaisant to Fernando, vos atvykęs į Korėją, vietos žurnalistams pareiškė, jog užtektų tik poros lyderio nesekmių, ir kova užvirtų iš naujo.
„Būkime realistai, mūsų bolidui vis dar stinga greičio, kad pavytume varžovus. Netgi šlapioje trasoje, tačiau jei tik pasitaikytų bent menkiausia proga, mes ją išnaudotume, - kalbėjo F. Alonso. – Mūsų laukia dar šešios labai sunkios, įtemptos, varginančios dėl ilgų kelionių lenktynės ir mes nelinkę iš anksto sudėti ginklų, kol turime net menkiausius aritmetinius šansus. Todėl dar galima laukti visko“.
Ar bet dalele padidės ši aritmetinė galimybė, ar, priešingai, nei svajoja F. Alonso ir „Ferarri“, ji dar labiau sumenks?
Atsakymo į šį visus „Formulės 1“ gerbėjus bene labiausia dominantį klausimą sulauksime jau sekmadienį.
