Tai viena naujausių trasų „Formulės 1“ žemėlapyje ir pirmoji Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurių sostinė Abu Dabis pasekė automobilių sporto karalienę penkiais metais anksčiau į Artimuosius Rytus atsiviliojusiu Bahreinu.
Sekmadienio lenktynės Abu Dabyje bus tik penktosios, tačiau šalį labiau nei jų dar nesena, tačiau įstabi istorija išgarsino ir tebegarsina kvapą gniaužianti saloje pastatytos lenktynių trasos infrastruktūra.
Unikalūs, futuristinio stiliaus pastatai, viešbučiai, pramogų parkai, linksmybių zonos, minios įvairiomis kalbomis klegančių žmonių ir šalia banguojanti Yas salos prieplauka su besisupančiomis ant vandens prabangiausiomis jachtomis.
Šie vaizdai labai primena Monte Karlą ir nejučia gniaužia kvapą, todėl nenuostabu, kad Abu Dabio „Grand Prix“ lenktynės vis dažniau lyginamos su Monako, o neretai ir vadinamos tiesiog Artimųjų Rytų Monaku.
Startas dieną, finišas - naktį
Tai vienintelė trasa „Formulės 1“ kalendoriuje, kurioje rengiamos lenktynės prasideda dieną, o baigiasi – naktį.
Artimuosiuose Rytuose temsta labai staiga, tačiau lenktynininkams čia kur kas daugiau problemų kelia ne besikeičiantys apšvietimo šaltiniai, o lenktynių eigoje palaipsniui krintanti trasos dangos temperatūra, kuri neretai svyruoja net 15 laipsnių.
Tai dar viena unikali ypatybė, būdinga tik šiai trasai ir joje vykstančioms lenktynėms. Tačiau nepaisant kai kurių keblumų daugelis F1 pilotų ją mėgsta.
„Lenktynės Abu Dabyje – vienos smagiausių, o jų pradžia vakarėjant ir finišas jau sutemus – ne tik papildomi sunkumai, bet ir su niekuo nepalyginama atrakcija, - atvykęs į Jungtinius Arabų Emyratus sakė prieš savaitę ketvirtąjį čempiono titulą Indijoje iškovojęs „Red Bull“ komandos pilotas Sebastianas Vettelis. Jis pergalingai čia baigė trasos inauguracines lenktynes 2009 metais ir sėkmę pakartojo prieš dvejus metus.
„Nors kai kurie kolegos skundžiasi lėtais posūkiais, man ši arena patinka. 55 trasos ratai, įveikiami priešais laikrodžio rodyklę, platūs įvažiavimo per tunelį į techninio aptarnavimo zoną keliai, greitas ir beveik aklas pirmasis posūkis, o į 21 ir 22-ąjį posūkius žiūriu kaip į vieną, nes jūs turite rasti idealią išvažiavimo iš pirmojo trajektoriją norėdami sėkmingai įvažiuoti į antrąjį ir sekundės dalimi anksčiau nuspausti iki galo akceleratoriaus pedalą“, - trasos įveikimo specifika dalijosi S.Vettelis.
Ne visiems Fortūna šypsosi Tačiau anaiptol ne visus lenktynininkus su šia trasa sieja tokie malonūs prisiminimai, kaip vokietį.
Pernai, kai po alinančios kovos pirmas finišo liniją čia kirto „Lotus“ pilotas Kimis Raikkonenas ir kai jis per radijo ryšį išgirdo sveikinimus su šia pergale, išvargęs pilotas be užuolankų paprašė palikti jį ramybėje.
Tai nebuvo retsykiais aikštingo suomio bravūra. K.Raikkonenui pavyko išplėšti pergalę prieš jį atkakliai persekiojusį „Ferrari“ pilotą Fernando Alonso tik daugiau nei trapia 0,8 sek. persvara, o lenktynininko prašymas ramybės tik dar kartą įrodo tokiomis aplinkybėmis iškovotos pergalės kainą.
Tą patį F.Alonso galima priskirti prie didžiausią apmaudą šioje arenoje patyrusių pilotų ir ko gero vien dėl to ji niekad nebus jam miela. Daugelis dar prisimena 2010 metus, kai į čia vykusias tų metų paskutiniojo etapo lenktynes ispanas atvyko kaip pirmenybių favoritas. Tačiau antroje lenktynių pusėje regis ištisą amžinybę įstrigo už gerokai lėtesnio ruso, šiemet vėl besitaikančio į „Formulę 1“, Vitalijaus Petrovo ir taip pirmąjį čempiono titulą tada padovanojo nuo tų atmintinų lenktynių visus kitus sezonus pergalingai užbaigusiam S.Vetteliui.
Būtent šios V.Petrovo lenktynės labiausiai įsiminė kaip didžiausias Rusijos sportininko pasiekimas per visą jo staigiai nutrūkusią karjerą, o po to nokdauno neatsigavęs F.Alonso taip ir nepadovanojo „Ferrari“ nė vieno čempiono titulo.
Technologijos veikia lenktynes
Tačiau tik pirmaisiais metais Abu Dabio „Grand Prix“ lenktynių trasa buvo itin nepalanki lenkti net ir pastebimai lėtesnius varžovus.
Pradėta naudoti DRS sistema gerokai pagyvino lenktynes šioje trasoje. Todėl nelengva prognozuoti, kam sekmadienį bus palanki Fortūna ir kas pirmas kirs 305,355 kilometro ilgio distancijos finišą. Nors iki šiol madas čia daugiausia diktavo S.Vettelis, tačiau vargu ar čempiono titulą ką tik apgynęs šios trasos rekordininkas, vieną 5,554 km ilgio ratą 2009 m. įveikęs per 1 min. 40,279 sek., vėl lėks nesižvalgydamas į galinio vaizdo veidrodėlius.
Galbūt jis stengsis tarsi atsidėkodamas už daugkartinę pagalbą sukurti palankesnes sąlygas iškovoti pirmąją pergalę F1 po sezono paliekančiam komandos draugui Markui Webberiui, kuriam vienam teko visos šių metų ekipos nesėkmės, galinčios išvaryti iš proto net ir daug ko mačiusį lenktynininką.
Tik ne M.Webberį.
Iš kitos pusės net ir labiausiai patyrę specialistai, „Formulės 1“ užkulisiuose pagrįstai tituluojami orakulais, abejoja ar skaniausią gabalą nuo metų pyrago jau atsignybęs S. Vettelis leis sau ramiai, pernelyg nesiplėšydamas užbaigti sezoną?
To sau palankiausiais jam metais neleisdavo net tituluočiausias čempiono tėvynainis Michaelis Schumacheris.
Padangos – kaip ir Indijoje
Abu Dabio „Grand Prix“ lenktynės gali būti labai panašios, kaip ir prieš savaitę vykusios Indijoje. Tai – ne blogiausias variantas, nes jos buvo įdomios ir intriguojančios iki pat finišo, kurį pasiekė dauguma lenktynes pradėjusių sportininkų, o finišo rikiuotė nepanašėjo į startinę.
Pirma to prielaida, į Jungtinius Arabų Emyratus „Pirelli” vėl atveš tų pačių sudėčių „Medium“ ir „Soft“ padangas, kokias komandos naudojo ir Indijoje.
Tačiau Yas Marina trasa daug lygesnė ir švelnesnė nei Budos, todėl minkštojo mišinio bolidų apavas turėtų tarnauti gerokai ilgiau, nei praėjusio sekmadienio lenktynėse.
Viena, kas kelia šokių tokių klaustukų, tai vakarėjant pastebimai krintanti trasos temperatūra, kuri pagal daugiamečius stebėjimus nuo 45 čia pažemėja mažiausiai 10 laipsnių - iki 35. Visko po truputį
Šioje trasoje, kurioje, kaip tvirtina patys lenktynininkai, garsusis jų architektas Hermanas Tilkė sukūrė visko po truputį, didžiausias krūvis tenka stabdžiams ir galinėms padangoms. Todėl mechanikams penktadienį laisvųjų treniruočių metu ir po jų teks daugiausia padirbėti ieškant bolido optimalaus sureguliavimo būdų. Aerodinamikos elementai čia reguliuojami taip, kad bolidas turėtų aukštesnę nei vidutinę prispaudžiamąją jėgą.
O ir visi kiti rodikliai šioje trasoje, kurioje maksimalūs greičiai naudojant DRS išvystomi iki 320 km/val., o be jos – iki 307 km/val., būna aukštesni nei vidutiniai.
Su pilnai nuspaustu akceleratoriaus pedalu lenktynininkai įveikia 60 proc. distancijos, sudegindami vidutiniškai po 151 kilogramą kuro arba 2,75 kg vienam ratui. Papildomi 10 kg kuro viename rate sulėtina bolidą vidutiniškai 0,4 sek. (visi rodikliai aukštesni nei vidutiniai).
