Priešpaskutiniojo etapo lenktynėse JAV paaiškėjo ir vicečempionas, kuriuo tapo „Ferrari“ lyderis Fernando Alonso ir kuris tokiomis sąlygomis, kai bolidas greičiu neprilygo varžovų technikai, iškovotą titulą laiko išties nemenku laimėjimu.
Pastaruosius metus aiškiai buksuojančiai italų komandai sunkiau tikėtis antrosios vietos jai labai svarbioje Konstruktorių įskaitoje. Dabar „Ferrari“ nuo antroje vietoje žengiančios „Mercedes“ atsilieka 15 taškų ir kiek didesne – 17 taškų persvara lenkia jai tebesitaikančią įkąsti „Lotus“, kuri ketvirtąją komandinės įskaitos vietą stengiasi iškeisti į trečiąją.
Tai bene ir visi aspektai, keliantys kiek didesnį susidomėjimą paskutiniojo etapo lenktynėmis Brazilijoje, kuriai pagal ilgametes tradicijas niekada netrūkdavo aštrios kovos ir ne visiems malonių siurprizų.
Nerimastingas žvilgsnis į ateitį Tačiau greitai nusileisianti 64-ojo „Formulės 1“ sezono uždanga komandų vadovams ir bolidų kūrėjams nežada ilgai laukto ir pelnyto poilsio.
Mat besibaigiantis sezonas buvo paskutinis, kuriame mašinų ratus suko 2,4 litro V8 tipo varikliai. Kitąmet juos pakeis turbininiai 1,6 litro V6 jėgos agregatai, kurių pasirodymui atkakliai priešinosi net F1 diriguojantis jos komercinių teisių valdytojas Bernie Ecclestone‘as, „Ferrari“ prezidentas Luca di Montezemolo ir dar keli labai įtakingi asmenys, anaiptol nenusiteikę prieš naujoves.
Jų neišgąsdino ir visai kitoks būsimųjų naujųjų motorų skleidžiamas garsas. Tačiau blaiviai mąstantys veikėjai žino, kad naujovės „Formulėje 1“ kainuoja brangiausiai. Todėl neišvengiamai jos gali pasirodyti ne pagal pečius visų pirma toms komandoms, kurių Konstruktorių taurės grafose iki šiol švyti nuliai.
Taškų neiškovojusioms „Marussia“ ir „Caterham“ tai reiškia ne ką kitą, kaip didžiulius finansinius nuostolius, o tuštokas iždas visų pirma neleis sukurti geresnių bolidų.
Kaip išbristi iš to nelemto užburto rato? Būtent apie tai - lėšų taupymo paieškas - dabar verda didžiausios diskusijos.
Čempionės titulą apgynusi „Red Bull“ giriasi lėšų taupymo vajų pradėjusi ne šįmet. Iš tiesų, jau pernai, lyginant su 2011-ųjų sezonu, energetinių gėrimų gamintojai investavo į komandą net 28 milijonais JAV dolerių mažiau, o rezultatai dėl to nesuprastėjo.
Kur suprastės, nes neverta pasikliauti tik šios Austrijos kompanijos finansine ataskaita, kurioje neužsimenama apie tai, kad atsiradusį deficitą padengė ir net viršijo rėmėjų lėšos. Visų pirma, nauja sutartis su „Nissan Motor Company“, kurią pasirašius ant raudonais buliais papuoštų ekipos bolidų atsirado ir šio Japonijos koncerno flagmano – „Infiniti“ reklama.
Antras nemenkos įtakos turėjęs faktorius – čempionų titulą iškovojusiai komandai gerokai padidėjusios pajamos iš čempionato organizatorių.
Tad bepigu nugalėtojams, o vidutiniokėms, juolab taško skonio nepažinusioms komandoms niekas netrykšta noru patikėti nei vežti prestižinių firmų reklamas, nei staiga atrišti pinigų maišo.
Varikliai – ne didžiausia problema
Keturiskart pasaulio čempionas, dabar „Renault Sport“ konsultantas Alainas Prostas teigia, kad kaštai, reikalingi sukurti naujiems varikliams, dėl kurių aimanuoja dauguma komandų vadovų, ne pagrindinė išlaidų didėjimo priežastis.
Prancūzo nuomone, siekiant mažinti kaštus, visų pirma reikėtų riboti aerodinaminius bandymus. To imtis reikėję gerokai anksčiau, nors ir dabar dar nevėlu.
„Be abejo, priversti taupyti turint pakankamai pinigų, nelengva, tačiau aerodinaminiai bandymai, bent jau mano nuomone, gerokai pervertinami, o jų teikiamas efektas neduoda tiek naudos, kiek tam išleidžiama lėšų“, - tvirtina „Formulę 1“ ne iš nuogirdų pažįstantis prancūzas.
A.Prosto nuomone, seniai pribrendo reikalas riboti aerodinaminius bandymus pakeitus dabar galiojančias taisykles.
Prancūzijos automobilių sporto legenda siūlo daugiau investuoti į bolido išvaizdą, kuri, pasak jo, kuo toliau, tuo labiau prastėja ir tampa mažiau patraukli. Prieita iki to, kad nebeliko tinkamos vietos rėmėjo logotipui, kad tas būtų pastebimas ir harmoningai derėtų prie automobilio.
„Argi nepastebėjote, kaip „Toyota“ leido vėjais milžiniškus pinigus, tačiau buvo priversta palikti „Formulę 1“ taip ir nepasidžiaugusi nė viena pergale? – klausia A.Prostas. – Tai įtikinamiausias atvejis, įrodantis, kad pinigai netgi tokiame sporte kaip „Formulė 1“ – ne pagrindinis jos variklis“.
Prancūzas siūlo labiau plokščius bolidų dugnus, platesnes padangas, kad didesnis vaidmuo šiame sporte atitektų mechaniniam mašinos sukibimui su trasa, o ne aerodinaminiam efektui, kurio įtaka didesniam greičiui dažniausiai hiperbolizuojama.
Naujų variklių kūrimo programą A.Prostas, kaip ir dauguma kitų ekspertų, laiko brangiausia. Ką sėkmė lydės iškart, sutaupys daugiau lėšų, nei jų paskui prireiktų tobulinant jau sukurtą produktą.
Kainą lemia rinka
A.Prostą palaiko ir 40-metė Monisha Kaltenborn, iš Peterio Sauberio perėmusi „Sauber“ komandos vairą ir tapusi pirmąja „Formulės 1“ istorijoje moterimi, komandos vadove.
„Niekas neabejoja būtinybe mažinti „Formulės 1“ kaštus. Tačiau problema kaip tai padaryti, kad ši sporto šaka neprarastų patrauklumo, kurį jai suteikia naujausios ir pažangiausios technologijos. Kitas uždavinys – kaštų mažinimo politikos realizacija ir tokios sistemos kontrolė, - tikina prieš lygiavą pasisakanti „Sauber“ komandos vadovė.
Jos nuomone, „Formulės 1“ patrauklumą veikia ir tai, kad skirtingos komandos to paties tikslo siekia mindamos skirtingus kelius. Kas suranda tiesiausią – tas ir laimi. Todėl net labai griežtos taisyklės negali riboti kūrybinės laisvės ir iniciatyvos, o tokios detalės, kurios nelemia tapsi čempionu ar ne, turėtų būti unifikuotos ir visiems vienodos. M.Kaltenborn griežtai pasisako prieš neribojamą inžinerinio personalo kūrybinę laisvę, kai vardan net jų pačių ne visada aiškiai suvokiamų idėjų švaistomi beprotiški pinigai. „Nepasisekė, na, ir ką?“ - jai svetimi tokie pasiaiškinimai, kai tos idėjos taip ir lieka tik idėjomis.
Tačiau „Sauber“ vadovė sutinka, kad tik rinka diktuoja kainą, todėl gero konstruktoriaus, specialisto atlyginimas neturėtų būti reglamentuotas kažkokių taisyklių.
„Jei komanda išgali ir jei tas konkretaus žmogaus triūsas užtikrina jai šlovę bei perspektyvą, tegu moka nors milijonus,“ - tvirtina M. Kaltenborn, teigianti, jog taupymo politiką visų pirma turėtų inicijuoti Tarptautinė automobilių federacija (FIA). Doleriai liejasi laisvai
Tačiau toli gražu ne visi „Formulės 1“ veikėjai linkę svaigti lėšų taupymu. Kalbėdamas apie tebesitęsiantį „Constantin Medien" kompanijos 140,4 milijono JAV dolerių ieškinio nagrinėjimą, labai įtaigų pavyzdį kai dolerių srautai plaukia laisvai nelyginant pavasario vandenys, pateikė pats F1 komercinių teisių valdytojas B.Ecclestone‘as.
Vokietijos kompanija išdrįso apkaltinti patį „misterį" „Formulę 1“, kad jo šeimos fondas „Bambino“ vokiečių bankininkui Gerhardui Gribovskiui pakišo nemenką kyšį, kad tas nedarytų kliūčių investiciniam CVC Capitals Partners fondui įsigyti 47,2 proc. akcijų, priklausiusių BayernLB bankui.
Bet pakiša visu gražumu išplaukė į paviršių, ir garbiam, savo 83-iąjį gimtadienį ką tik atšventusiam senoliui teko gėdingai minti teismo slenkstį. Tai būtų dar pusė bėdos, tačiau...
„Man, „Bambino“ ir fondo buvusiam advokatui atstovaujančių teisininkų paslaugos atsieis ne mažiau 25 milijonų dolerių. Tai tiesiog astronominės išlaidos“, - prieš sezono pabaigtuves aimanavo B.Ecclestone‘as, kuriam dabar matyt galvoje tikrai ne taupymo vajus.
