36 metų B.Bardauskas ralyje dalyvavo du kartus. Kitą žiemą ketina dalyvauti ir trečiajame bei galop įgyvendinti savo svajonę – pagaliau finišuoti.
Pirmasis jo bandymas 2008 metais buvo nesėkmingas ne dėl jo paties kaltės. Dėl teroristinių išpuolių viename svarbiausių ralio ruožų organizatoriai nusprendė nutraukti lenktynes. 2009 metais jau trečiąją ralio dieną B.Bardauską sustabdė rankos lūžis.
Nepaisydamas traumos B.Bardauskas toliau lenktyniavo, nors su lūžusia ranka vargiai buvo galima įveikti kalnuotas vietoves. Lietuvį varžovai lenkė vienas po kito, bet B.Bardauskas neverkšleno ir kęsdamas skausmus ketino finišuoti, tačiau organizatoriai buvo negailestingi.
„Kadangi ralyje žuvo prancūzas, organizatoriai kreipėsi į visus medicinos punktus. Kai atvažiavau į ruožą Čilėje, manęs laukę organizatoriai pasakė, kad ralis man baigtas. Bet jei ne jų sprendimas, būčiau važiavęs toliau“, – portalui lrytas.lt pasakojo motociklininkas.
Nors Dakare B.Bardauskas praleido tik tris dienas, jos buvo kupinos neišdildomų įspūdžių. Teko ne tik lenktyniauti lūžusia ranka, bet ir stebėti savo užsiliepsnojusią „Yamaha“.
„Tempiau komandos draugą prancūzą Olivier Painą (šiame Dakaro ralyje jis – penktas. – Red.). Likus 30 km iki ruožo finišo sulūžo jo motociklas. Buvo labai didelis karštis. Nebuvo jokios ventiliacijos ir motociklas užsidegė. Buvome tik dviese, bet O.Painas – labai patyręs sportininkas. Jis greitai įkišo ranką į liepsną ir užsuko benzino čiaupą. Jei ne jis, ralis man būtų pasibaigęs dar anksčiau“, – užsidegusių motociklų savininkus ralyje dabar puikiai supranta B.Bardauskas.
Entuziastas vėl su „Yamaha“ bandys galiausiai pažaboti Dakaro ralį. Nuo sausio 1 d. B.Bardauskas pradėjo pasirengimą raliui net nežinodamas, ar organizatoriai jam leis ten dalyvauti.
Žvėriškas krūvis
Nors iki 2015-ųjų Dakaro ralio – visi metai, B.Bardauskas jau lieja prakaitą. Motociklininkas pradėjo fizinį pasirengimą, treniruojasi penkis kartus per savaitę. Jei leidžia oro sąlygos, treniruojasi vairuodamas motociklą, bėgioja Vingio parke.
„Privalai turėti jėgos važiuoti. Ralyje man buvo tekę miegoti tik 2 valandas. Visą laiką važiuoji, todėl ištvermė turi būti geležinė. Daug kam atrodo, kad Dakare gali važiuoti lėtai, bet nuo pat ryto reikia įveikti 800 kilometrų ir turi važiuoti iš visų jėgų, – fizinio pasirengimo svarbą pabrėžė lenktynininkas. – Reikia dar spėti pamiegoti, pavalgyti, motociklą susitvarkyti, dantis išsivalyti. (Juokiasi.). Turi lėkti. Smarkiai turi lėkti.“
„Reikia labai daug treniruotis, – priduria B.Bardauskas. – Kaip eini į darbą, taip eini į treniruotes. Svajonės lengvai nepasiekiamos. Jei būtų taip lengva, daug kas galėtų namie turėti tą Dakaro medalį.“
Motociklininkams Dakaro ralyje kyla milžiniškas pavojus. Per pastaruosius 35 metus ralio metu žuvo net 18 motociklininkų. Nuo 2005-ųjų – kasmet po vieną.
„Važiuoti motociklu nežmoniškai sunku. Net sunku tai nusakyti žodžiais. Iškyla labai didelis pavojus, – sako B.Bardauskas ir čia pat šypteli. – Bet man nebaisu.“
Negailestingos taisyklės
Paraišką į 2015 metų Dakaro ralį greičiausiai bus galima pateikti jau kovo mėnesį. Joje reikia užpildyti anketą ir pateikti motyvacinį laišką. Organizatoriai labai griežtai atrenka dalyvius, todėl šiame procese svarbus net ir nuomonė raštu, kodėl esi vertas važiuoti Dakare.
„Žymi italų žvaigždė užpildė paraišką, bet nepateikė motyvacinio laiško. Taip ir atmetė kandidatūrą“, – pažymėjo B.Bardauskas.
Kartu su paraiška turi pateikti ir startinį mokestį. Prieš ketverius metus B.Bardauskas mokėjo 13 tūkstančių eurų.
O tada lauki. Tik spalio pabaigoje gauni atsakymą, ar turėsi galimybę važiuoti Dakaro greičio ruožuose. Organizatoriai nė nepaaiškinę gali atmesti kandidatūrą. Tiesa, grąžinamas ir startinis mokestis.
Be to, motociklininkų atranka dar griežtesnė. Norėdamas dalyvauti Dakare, turi būti sukaupęs pasaulinių varžybų patirties.
Taigi, uoliai plušęs visus metus, paskutinę akimirką gali sužinoti, kad Dakare nė nedalyvausi ir visas pasirengimas – perniek.
Brangus malonumas
Prieš šešerius metus B.Bardauskui už galimybę lenktyniauti Dakare teko pakloti apie 150 tūkstančių litų.
Dakaro lyderiai investuoja kur kas didesnes sumas, bet, B.Bardausko teigimu, pinigai tikrai negarantuoja pergalių.
„Labai daug kam atrodo, kad jei turi pinigų, nusiperki motociklą ir važiuoji. Nieko panašaus. Čia tas pats, kas galvoti, kad prabėgsiu maratoną, nes nusipirkau gražius sportbačius“, – portalui lrytas.lt vaizdingą pavyzdį pateikė motokrosininkas.
2015 metų į ralį susitelkęs B.Bardauskas pirmiausia tikisi sulaukti teigiamo organizatorių atsakymo rudenį. O vėliau jau lauktų svarbiausias tikslas. Pagaliau finišuoti, taip?
„Pirmiausia grįžti sveikam, o antra – finišuoti“, – šyptelėjo B.Bardauskas.
