Šiemet kontaktai su lietuviais prasidėjo vos atvykus į Pietų Ameriką. Dauguma komandų įsikūrė parodų centre Buenos Airėse ir ten buvo kelias dienas, kol atliko visus techninius ir biurokratinius formalumus. Kasdien pro lietuvių stovyklą prasukdavo atstovų iš kitų komandų. Vyčio sudominti žmonės prisiminė savo lietuvišką kilmę ir mielai fotografavosi prie Vyčių.
Prieš startą komanda nuvyko ir į susitikimą su vietos lietuvių bendruomene, bet net ir vidury dykumų kontaktai su Lietuviais nesibaigė.
Vienas netikėčiausių – susitikimas su keliautojais Vytautu ir Migle. Porelė keturis mėnesius keliauja kartu po Pietų Ameriką ir pakeitė visą savo maršrutą, kad galėtų pasimatyti su lietuviais. Į Andų papėdėje snaudžiantį Čilesito miestą nėra jokio kito kelio tik automobiliu, tad lietuviai ilgai negalvoję jį ir išsinuomojo.
„Tai tikrai buvo įspūdinga. Žmonės, neturėdami jokių kontaktų pakeitė savo planus ir atvyko čia. Prie tvoros susimojavome ir padėjome patekti į vidų“, – pasakojo B.Vanagas.
Už 13 000 km nuo gimtojo Vilniaus esančiame Antofagastos mieste B.Vanago laukė lietuvė Evelina. Su ja komanda susipažino dar praėjusiame Dakare, o šiemet vos neprasilenkė – už mėnesio lietuvė grįžta gyventi į Lietuvą.
„Džiugu matyti, kiek galime po Vyčio vėliava suburti mūsų po pasaulį išsibarsčiusių tautiečių“, — sakė B.Vanagas.
Prieš maratono etapą Bolivijoje B.Vanagas susitiko su ką tik ten buvusiais lietuviais. Žanas ir Albertas kartu su draugais jau nukeliavo 5000 km Pietų Amerikoje ant motociklų.
„Mūsų buvo ir daugiau, bet draugai lenkai ir vienas lietuvis patraukė į Perų, pažiūrėti į Maču Pikču, bet mums Dakaras tikrai įdomesnis“, – dalijosi įspūdžiais lietuviai.
Pirmyn atgal po Boliviją trankęsi lietuviai turėjo ką papasakoti ir B.Vanagui.
„Bolivijoje šalta, yra sniego ir lyja. Daug kelių kalnuose uždaryti, nes per liūtis tiesiog nuplauti“, – pasakojo lietuviai.
