Ketvirtadienį po pietų kurorto centrinėje Vytauto gatvėje įvykusiomis „Dynamit Super Sprint“ traukos rungtimi prasidėjo tradicinių 1000 km lenktynių renginiai, kurie finišuos apie 10 valandų truksiančiomis, nuo įtampos ir azarto kvapą gniaužiančiomis automobilių sporto varžybomis.
Kokias naujoves pateiks šiemet startuosiančios lenktynės? Kokią vietą jau šešioliktą kartą Lietuvoje vykstančios varžybos užima pasaulio automobilių sporte?
Apie tai „Lietuvos rytas“ kalbasi su 1000 km lenktynes organizuojančios įmonės „Promo Events“ vadovu Dariumi Jonušiu.
– Šiemet lenktynėse dalyvauja 44 komandos. Ar toks dalyvių skaičius pakankamas tarptautinių lenktynių rangą turinčioms varžyboms?
– Lyginant su kitomis pasaulio lenktynėmis, mūsų trasa yra gana trumpa – vos 2682 metrai, todėl joje telpa ribotas automobilių skaičius. Mūsų vertinimu, dalyviai gali būti saugūs jei trasoje važiuoja ne daugiau 50 automobilių.
Prieš 7 metus mus užgriuvo net 78 lenktynėse panorusios dalyvauti komandos. Po kvalifikacijos teko daryti atranką ir už penkiasdešimtuko likusioms komandoms organizuoti atskiras lenktynes.
Kita vertus, apie 40 komandų nėra mažai. Dideliu dalyvių skaičiumi negali pasigirti ir prestižinės pasaulio lenktynės. Štai Belgijoje vykstančiose paros lenktynėse užpernai dalyvavo vos 17 komandų. Pernai 30 dalyvių sulaukę belgai džiūgavo ir trimitavo apie savo varžybų sėkmę.
– Kaip Palangoje vykstančios 1000 km lenktynės vertinamos pasaulyje? Ar Lietuvoje vykstančios tarptautinės automobilio sporto varžybos yra laikomos prestižinėmis?
– Manyčiau, kad pagal lenktynių rangą esame pirmame trečdalyje. Palangoje vykstančios varžybos yra priskiriamos žiedinėms ilgų distancijų lenktynėms, kurioms priklauso ir 24 valandas trunkančios varžybos.
Pasaulyje organizuojama apie 10 tokių lenktynių. Palangos lenktynės yra tarp jų. Be to, mūsų trasa yra unikali tuo, kad ji yra trumpa, labai dinamiška ir vienintelė įrengta veikiančiame valstybinės reikšmės kelyje.
Visos kitos ilgų distancijų lenktynės vyksta specialiai įrengtose trasose, kurias galima pavadinti savotiškais automobilių sporto stadionais, su sportininkams įrengtomis poilsio patalpomis, dušais, stacionariais restoranais.
Tačiau mūsų trasa lenktynininkams yra įdomesnė, nes čia didesnė klaidos kaina. Stacionarioje trasoje išlėkęs iš posūkio nučiuoši pieva ir apsisukęs vėl grįši į varžybas. Palangos trasa apjuosta metaliniais atitvarais, gelžbetonio blokais, todėl padarius klaidą automobilis gali taip nukentėti, kad tai komandai virs varžybų pabaiga.
– Lenktynių svarbą pasaulyje geriausiai apibūdina dalyvių sudėtis. Ar šiemet turime kuo pasigirti?
– Tai, kad Palangos lenktynės yra vertinamos pasaulyje, ne iš piršto išlaužiau.
Šiemet sulaukėme tokių automobilių sporto legendų, kaip Olandijos lenktynininkų Bleekemolen dinastijos atstovų. 64 metų Michaelas Bleekemolenas yra buvęs „Formulės 1“ lenktynininkas. Jo 33 metų sūnus Jeroenas yra laimėjęs prestižiškiausias 24 valandų Le Mano ir Nurburgringo lenktynes ir yra tapęs „Porche“ automobilių lenktynių pasaulio čempionu. Kitas 36 metų sūnus Sebastianas yra tapęs mažųjų Le Mano lenktynių nugalėtoju.
Palangoje startuos į Gineso rekordų knygą petenduojanti pasaulinio lygio legenda, net 78 vienos paros lenktynėse dalyvavęs ir iš jų 22 varžybas laimėjęs 71 metų Jimas Briody. Matysime pasaulio ralio čempionato „Hyundai“ gamyklos komandos pilotą 26 metų olandų lenktyninką Keviną Abbringą.
1000 km lenktynėse dalyvauja užpernai geriausia pasaulio moterimi lenktynininke pripažinta Molly Taylor iš Australijos.
– Kokio lygio sportiniais automobiliais komandos dalyvauja Palangos lenktynėse?
– Komandų atsivežama technika kasmet vis tobulėja. Jei anksčiau lenktynėse dalyvaudavo 3 – 4 pasaulinius techninio paruošimo standartus atitinkantys automobiliai, šiemet tokių mašinų turime beveik trečdalį.
Tai – moderniausia kėbulinių automobilių technika. Kai kurie automobiliai į Palangą buvo atgabenti tiesiai iš Le Mans ir kitų prestižinių pasaulio lenktynių trasų.
Todėl konkurencinė kova dėl aukščiausiųjų vietų tik aštrėja, o žiūrovams nuo to tik maloniau stebėti lenktynes.
– Užsiminėte apie žiūrovus. Kokių naujienų pasiūlysite jiems?
– Šiemet pirmą kartą žiūrovai su nuosavais automobiliais galės dalyvauti slalomo trasoje, kuri bus įrengta pietinėje lenktynių trasos dalyje prie posūkio į Nemirsetą.
Mėgėjų slalomas ten bus organizuojamas visas lenktynių dienas. Bus fiksuojamas laikas, o nugalėtojams atiteks vertingi prizai – „Dunlop“ padangų komplektai.
Dar viena naujovė – koncertai šalia trasos vyks visas tris lenktynių dienas, tačiau jie prasidės tik pasibaigus varžyboms. Anksčiau koncertas lenktynių dieną prasidėdavo jau varžyboms įpusėjus ir blaškydavo žiūrovus. Šiemet nusprendėme, kad lenktynės jau užsiaugino savo žiūrovus, kurių nebereikia specialiai vilioti pramogomis.
Daugiau lenktynių laiko bus demonstruojama per tiesiogines televizijos transliacijas, žiūrovai sulauks daugiau ir įvairesnių specialistų komentarų.
– Iš žiūrovų teko ne kartą girdėti pageidavimų savo automobiliu leisti pralėkti lenktynių trasa ir patirti sportininkams būdingą adrenaliną. Ką jūs manote apie tai?
– Gal tai ir būtų įdomu, tačiau neįmanoma dėl pačių tokio važiavimo dalyvių saugumo. Visų pirma, jie lenktynių trasa visu greičiu mėgintų lėkti serijiniais ir varžyboms neparuoštais automobiliais. Menkiausios avarijos pasekmės būtų skaudžios.
Gali būti svarstoma tik viena galimybė žiūrovams išmėginti trasą: visi norintieji išsirikiuoja į koloną, kuri trasa judėtų priekyje važiuojančio saugos automobilio užduotu tempu.
Lanktynių dalyviai mane vis agituoja 1000 km lenktynes paversti 24 valandų važiavimo lenktynėmis. Tačiau tamsiu paros metu varžytis mūsų trasoje yra neįmanoma dėl žiūrovų saugumo. Trasa nėra apsaugota neperlipamomis tvoromis, todėl atsirastų grėsmė, kad tamsoje į trasą nepastebėtas gali išlįsti koks apkvaitęs žiūrovas.
– Ir šiemet neišvengėte priekaištų dėl kelioms dienoms uždaromo kelio iš Kretingos į Palangą. Rekonstruojant viaduką buvo žadėta, kad lenktynių metu šio kelio uždaryti nebereiks.
– Tai gal ir buvo galima padaryti, bet tuomet iš šoninių viaduko nuovažų link Palangos pakilęs transporto srautas susilietų su šiuo keliu į lenktynes važiuojančiais automobiliais ir pėsčiomis traukiančiais žiūrovais. Tai nėra saugu.
Dabar naujuoju aplinkkeliu yra pasiūlytas apvažiavimas per Darbėnų kelią. Jis yra asfaltuotas ir trumpesnis, nei buvo iki šiol.
– Vis dar netyla diskusijos, kad 1000 km lenktynės galėtų būti organizuojamos ne vidurvasarį, kai kurortas ir taip plyšta nuo poilsiautojų, o gegužę, rugsėjį, arba bent jau birželį, kai žmonių Palangoje nėra daug. Ar yra galimybė pakeisti 1000 km lenktynių datą?
– Nors per 16 metų Palangos lenktynių data jau tvirtai yra įsirėžusi į pasaulio automobilių sporto lenktynių grafiką, galimybė perkelti varžybas visada yra.
Ilgų distancijų lenktynių kalendoriuje pageidaujamu laiku laisvų langų yra, bet norint pakeisti datą reikalingos papildomos išlaidos reklamai. Gal pradžioje tektų kompensuoti dalį sportininkų atvykimo ar apgyvendinimo išlaidų. Manau, kad už 30 – 50 tūkst. eurų tai būtų galima padaryti.
Šią sumą galėtų surinkti lenktynėmis suinteresuotas Palangos verslas ar miesto savivaldybė, nes tokio rango varžybos visada duoda nemaža pridėtinę vertę.
Teko girdėti ne vieną pasiūlymą šias lenktynes organizuoti kituose Europos valstybių miestuose. Už tokio kalibro renginio perkėlimą siūloma nuo 200 iki 400 tūkst. eurų.
Tačiau aš jiems visiems atsakau, kad Lietuvoje užaugintos 1000 km lenktynės liks mūsų šalyje.
