Pastatyta ir eksploatuojama Panevėžio miesto pietinio ir vakarinio aplinkkelio viena juosta, o tolesnė „Via Baltica“ plėtra įstrigo. Nepradėtas projektuoti šiaurinis Panevėžio aplinkkelis, kuris numatytas „Via Baltica“ plėtros planuose, nėra pastatytas ir Ramygalos miestelio aplinkkelis.
Tarptautinės magistralės trasoje, kur kelias Panevėžys-Pasvalys-Ryga kertasi su Panevėžio vakariniu aplinkkeliu, šiuo metu yra projektuojama didelė skirtingų lygių žiedinė sankryža, kuri turėtų išspręsti sudėtingą eismo saugumo situaciją šioje tranzito grandinės dalyje. Nuo minimos sankryžos turėtų prasidėti šiaurinis Panevėžio miesto aplinkkelis, kurio trasa būtų sujungta su keliu į Kupiškį, aplenkiant Paliūniškio gyvenvietę.
Apie mėginimus minimaliomis investicijomis išspręsti šalies kelininkams patikėtus strateginius uždavinius bei pastangas prailginti kelių naudojimo laikotarpį, diskutavo Panevėžio rajone, tarptautinės magistralės „Via Baltica“ kaimynystėje susitikę kelius eksploatuojančių valstybinių institucijų, rangovų asociacijos „Lietuvos keliai“ ir žiniasklaidos atstovai.
Pastaraisiais metais praktiškai vien ES paramos lėšomis palaikoma šalies kelių būklė tampa nepatenkinama. Magistralė „Via Baltica“, kuria dėl susidariusių iki 7 cm gylio provėžų važiuoti jau nesaugu, tik patvirtina bendrą situaciją. Šios tarptautinės magistralės, skirtos Rytų Europos valstybių kelių tinklo integracijai į Vakarų valstybių kelių sistemą, nėra baigta statyti net pirmoji dalis.
Panevėžio aplinkkelis yra magistralės “Via Baltica” dalis. Jo ilgis - 22,3 kilometro, aplinkkelyje yra 50 nuovažų ir 14 sankryžų. Eismo intensyvumas Panevėžio aplinkkelio 5,55 kilometre (prieš Krekenavos sankryžą) šiuo metu siekia 6521 automobilį per parą, o 14,4 kilometre (prieš Bernatonių sankryžą) – 4569 automobilius per parą.
Pastaraisiais metais įdiegtos eismo saugumo priemonės, pasak VĮ „Panevėžio regiono keliai“ direktoriaus Rolando Žagaro, buvusias 7 juodąsias dėmes „Via Baltica“ magistralėje jau panaikino. „Juodoji dėmė“ – tai 500 metrų kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Įskaitiniu eismo įvykiu laikomas toks eismo įvykis, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės.
Panevėžio rajone šiuo metu yra likusios dvi „juodosios dėmės“. Kelio Panevėžys-Šiauliai ruože nuo 6,15 iki 6,75 kilometro, kur vidutinis eismo intensyvumas siekia 8519 automobilių per parą, per 4 metus įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai. Kelio Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys ruože nuo 44,5 iki 44,7 kilometro, kur eismo intensyvumas siekia 1821 automobilį per parą, 200 metrų ilgio kelio atkarpoje 2007-2010 metais įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai.
Dar trys vadinamosios „juodosios dėmės“ yra Rokiškio ir Kupiškio rajonų teritorijoje. Kelyje Kupiškis-Vabalninkas-Biržai, atkarpoje nuo 1,55 iki 1,6 kilometro per 4 metus užregistruoti 4 įskaitiniai eismo įvykiai, nors eismo intensyvumas šiame 50 metrų ilgio ruože siekia tik 814 automobilių per parą.
Kelyje Biržai-Pandėlys-Rokiškis (atkarpa nuo 61,47 iki 61,64 kilometro) esant 1295 automobilių per parą eismo intensyvumui taip pat įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys „juodoji dėmė“ susidariusi 209 metrų ruože (nuo 20,375 iki 20,584 kilometro), kur esant vidutiniam 1884 automobilių per parą eismo intensyvumui 2007-2010 metais taip pat užfiksuoti 4 įskaitiniai eismo įvykiai.
Atomobilių eismo srautų prognozės liudija, kad per artimiausius 5 metus eismo intensyvumas „Via Baltica“ trasoje padvigubės, todėl tarptautinei magistralei net ir sunkmečio sąlygomis būtina rasti ekonomiškai naudingiausią sprendimą, kad šis kelias galėtų patenkinti didėjančius vartotojų poreikius.
Didelio – per 15 tūkstančių automobilių per parą – eismo intensyvumo keliuose kaip saugiausias eismo organizavimo modelis įvardijamas magistralinio kelio su skiriamaja juosta bei skirtingų lygių sankryžomis įrengimas.
Priimtinas ir kai kuriose Skandinavijos šalyse populiarus eismo organizavimo modelis su reversine eismo juosta. Tokiuose keliuose dvi eismo juostos skirtos važiuoti viena kryptimi, o viena juosta – kita kryptimi. Priešpriešiniai transporto srautai atskirti apsauginiu atitvaru maždaug kas 2 kilometrai keičiant važiavimo viena kryptimi juostų skaičių.
„Šis eismo organizavimo modelis Lietuvoje iš dalies jau įdiegtas be jokių investicijų. Jis sukurtas pačių automobilininkų, kai keliuose su plačiu kelkraščiu lėčiau važiuojantys automobiliai pasitraukia į šalikelę, kad praleistų skubančius eismo dalyvius“, - sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.
Esant itin intensyviems eismo srautams, žiedinės sankryžos, sankryžų apšvietimas, signaliniai stulpeliai ir kitos pastaraisiais metais keliuose diegiamos eismo saugumo užtikrinimo priemonės išsprendžia ne visas problemas. Aukščiausias ekonominis naudingumas būtų pasiektas avaringose sankryžose statant viadukus, kad eismo srautai nesikirstų.
Lietuvos kelių infrastruktūros priežiūra ir funkcionalumo palaikymas yra finansuojamas iš dviejų šaltinių: ES paramos lėšomis bei Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis.
ES paramos lėšos naudojamos didiesiems kelių infrastruktūros projektams, tarp jų ir transeuropinio tinklo kelių statybai ir rekonstrukcijai. Iki 2011 metų pabaigos Lietuva planuoja įsisavinti 87 procentus lėšų, skirtų kelių sektoriui 2007-2013 metų ES paramos laikotarpiu.
Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios lėšos skirtos nuolatinei valstybinių kelių priežiūrai bei paprastajam remontui, finansuojama iš surinkto akcizo už automobilių kurą mokesčio. Kelių sektoriui atitenka apie 47 procentus surinkto akcizo (2008 metais – 80 proc.).
ES ir KPPP lėšomis prižiūrima ir atnaujinama 21 268,4 kilometro valstybinės reikšmės kelių (magistraliniai keliai - 1 738,5 km, krašto keliai - 4 939,3 km, rajoniniai keliai -14 590,6 km) bei 1497 tiltai, kurių bendras ilgis 51 667 metro.
