„Kai važiuoji be stogo – nėra svarbu, sėdi prie naujutėlaičio ar prieš keliolika metų pagaminto automobilio. Jausmas – nuostabus“, - kalba Žilvinas Abaravičius, Vilniaus miesto savivaldybės Užsienio reikalų skyriaus tarnautojas.
„Anglai sako: jeigu per metus yra bent dvi saulėtos dienos, vien dėl to verta pirkti kabrioletą“, - jam antrina pramogų pasaulio ryklys Jogaila Morkūnas, nuo 1996 metų važinėjantis šaltibarščių spalvos kabrioletu „Porsche 944“.
Žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas, važinėjantis 2009 metų „BMW 320 Cabrio“, mano, kad automobilis be stogo yra labiausiai tiek su aplinka, tiek su kitais vairuotojais „bendraujantis“ automobilis: „Jeigu visi važinėtų kabrioletais, gatvėse tikrai būtų mažiau pykčio ir užsimegztų tikrai daug labai įdomių pažinčių.“
Nebūtina turėti daug pinigų
Ž. Abaravičius - vienas tų, kurie paneigia mitą, kad kabrioletais gali važinėti tik labai turtingi žmonės. Savo 1996 metų gamybos „Renault 19“ jis įsigijo prieš 9 metus. Tuomet sumokėjęs apie 8 tūkst. litų, automobiliu jis sėkmingai naudojasi iki šiol. Tiesa, dabar jo senukas „Renault“ jau atrodo visiškai pavargęs, surūdijęs ir, matyt, netrukus atsidurs metalo laužo supirktuvėje.
„Aš esu dėkingas šiam automobiliui už kartu patirtas nuostabias emocijas, keliones į koncertus, renginius ir daugelį kitų šaunių akimirkų“, - kalba Ž. Abaravičius, neslepiantis, kad apie techniką beveik nieko nenutuokia ir mašinas renkasi pagal jų grožį bei keliamas emocijas.
Priešingai nei „Renault 19“ savininkas, automobilių prekyba užsiimantis Vismantas Baršys labai daug dėmesio kreipia į automobilio technines charakteristikas ir pastaruoju metu mėgaujasi itin reto ir galingo BMW M6 kabrioleto teikiamais malonumais.
„Galima teigti, esu kabrioletų maniakas - jais važinėju nuo 1995 metų, ir pats pirmasis mano iš Vokietijos parvarytas automobilis buvo būtent kabrioletas „Renault 19. Jis man taip patiko, kad grįžęs į Vilnių tik apsiprausiau ir iš karto išlėkiau į Palangą“, - studentiškus laikus prisimena dabar rimtai automobilių verslu užsiimantis vyras.
Galingas variklis - privalumas
Per beveik du savo verslo dešimtmečius V. Baršys visuomet turėjo įvairių markių skirtingų kabrioletų. Todėl jis turi tvirtą nuomonę apie juos: kabrioletas negali turėti silpno variklio ir būti neišvaizdus: „Jeigu kabrioletas yra lėtas ir tylus, netenki beveik pusės malonumo, kurį jis gali suteikti.“
Iš visų jo turėtų kabrioletų prasčiausią įspūdį paliko „Opel Kadett“ ir „Volkswagen Golf“ kabrioletai - jiems trūko ir energijos, ir žavesio.
V. Baršio manymu, ieškantiems optimaliausio kainos, stiliaus ir galios santykio geriausias yra „Audi A4 Cabrio“. Tokį modelį, pagamintą 2004-2005 metais, galima nupirkti už 25 tūkst. litų.
„Geresnį pasirinkimą vargu ar galima įsivaizduoti: tai keturvietis, stilingas, gražus automobilis. Tiesa, reikia dairytis modifikacijų su galingesniais varikliais“, - pataria jis. Į šį automobilį gali būti montuojami ir 1,8 litro turbo, ir net 3 litrų benzininiai varikliai.
Verslininko manymu, labai įdomus automobilis kabrioletų mėgėjams turėtų būti „Volkswagen Eos“ su metaliniu sulankstomu stogu. Jis yra santykinai nebrangus, gali būti komplektuojamas su taupiais dyzelinais varikliais. „Iki šiol kabrioletas ir dyzelis buvo nesuderinami, tačiau dabar viskas keičiasi, dyzeliniai varikliai tampa vis tylesni“, - aiškino pašnekovas.
Pats V. Baršys, nesenai persėdęs į 2007 metais pagamintą „BMW M6 Cabrio“ su 10 cilindrų, 508 AG varikliu, teigia, kad nelabai supranta tuos žmones, kurie perka įprastą sportinį kupė, o ne kabrioletą.
„Juk stogą virš galvos gali pakelti vos per 20 sekundžių, tačiau įspūdžiai važiuojant be jo - neprilygstami“, - kalba verslininkas.
Lietuviams trūksta vaizduotės?
„Tiems, kurie mano, kad Lietuvoje nėra gerų orų važinėti kabrioletu, tiesiog trūksta vaizduotės“, - sako A. Tapinas, ne taip senai įsigijęs trečios serijos BMW kabrioletą su metaliniu sulankstomu stogu.
Čia pat žurnalistas pateikia pavyzdį - Didžiojoje Britanijoje, kur orai anaiptol nėra patys parankiausi kabrioletų mėgėjams, pasaulyje užregistruota daugiausia kabrioletų skaičiuojant tūkstančiui gyventojų.
Beje, šis automobilis A. Tapinui nukrito lyg lašas iš giedro dangaus.
Bendrovėje „Krasta Auto“ jis jau buvo sulygęs dėl naujo trečios serijos BMW pirkimo, kai pardavėjas užsiminė, kad prieš porą dienų iš kliento atpirko kabrioletą.
„Tik paklausiau, kokia spalva ir rida. Sprendimą priėmiau žaibiškai - pirma pasirašiau sutartį, o tik po to apžiūrėjau mašiną“, - kalba jis.
J. Morkūnas juokauja, kad kabrioletu važinės tol, kol važiuojant vėjuje ant galvos plevėsuos bent vienas plaukas.
„Tai nenusakomas įspūdis - važiuoji automobiliu, o vėjas tiesiog išpučia visas blogas emocijas ir mintis iš tavo galvos. Tai yra svarbiausias kabrioleto privalumas“, - teigia jis.
Pašnekovo manymu, nėra universalių automobilių - kaip ir visiems metų laikams tinkančių batų. Vieni yra praktiški, kiti - taupūs, treti - saugūs.
„Kabrioletas yra nepraktiškas, neturi nei visų varomųjų ratų sistemos, nei normalios bagažinės, bet jo sukeliama teigiama emocija yra tiesiog stulbinanti“, - džiaugsmu trykšta J. Morkūnas.
Ž. Abaravičiui gerai įstrigo į atmintį, kaip jie kabrioletu „Renault 19“ iš vieno buto į kitą vežė dekoratyvinę palmę. „Padėjome draugams persikraustyti: pastatėme palmę ant galinės sėdynės ir važiavome iš lėto, kad nenugriūtų. Pamačius daugumos žmonių veidus tapo aišku - jie nesuprato, kokioje protesto akcijoje mes čia dalyvaujame“, - juokiasi pašnekovas.
Pagrindinis trūkumas - maža bagažinė
Kabrioletų arba rodsterių (su dvejomis sėdimomis vietomis) pasiūla iš tiesų yra gerokai didesnė, nei galima manyti.
Štai, iš populiariame Vokietijos tinklapyje mobile.de siūlomų 1,56 mln. automobilių net 89 tūkst. yra kabrioletai. Tai - 5,7 proc. visų parduodamų mašinų.
Radus tinkamą bet kuris vežėjas į Lietuvą automobilį atgabens už maždaug 300 eurų mokestį.
Tačiau kabrioletai turi ir trūkumų.
Dviviečiai rodsteriai, tokie kaip „Mazda MX-5“, BMW Z4 ir kiti, yra labai nepraktiški, todėl juos galima nupirkti itin pigiai. Keturių sėdimų vietų kabrioletai - gerokai patogesni ir turi didesnę paklausą.
Galimybė persišaldyti, saulėje nusvilti ausis ir sprandą - ne pagrindinis kabrioletų trūkumas. Visi kalbinti pašnekovai sutiko, kad didžiausias trūkumas - labai maža bagažinė, didžiąją dalį jos užima susilankstančio stogo konstrukcija.
„Apie tai aš žinojau: sulanksčius stogą, bagažinėje lieka vietos tik mano asmeniniam kompiuteriui. Tačiau žmona važinėja šeimyniniu „Citroen C4 Picasso“, todėl į ilgesnes keliones ruošiamės šiuo automobiliu“, - kalba A. Tapinas.
Kiti pašnekovai taip pat nesidžiaugė bagažinės dydžiu bei tuo, kad automobilyje nėra šoninių statramsčių. Patekus į avariją ir gavus šoninį smūgį, pasekmės būtų liūdnesnės, nei važiuojant įprasta mašina.
Tačiau džiugu pastebėti, kad lietuviai vis dėlto turi fantazijos: per pastaruosius 6 metus kabrioletų šalyje padaugėjo net du kartus: nuo 2,8 iki 5,9 tūkstančio.
Data, kabrioletų kiekis
2006.06.30 - 2830, 2007.06.30 - 3634, 2008.06.30 - 4506, 2009.06.30 - 5291, 2010.06.30 - 5528, 2011.06.30 - 5684, 2012.06.30 - 5898.
Šaltinis „Regitra“
