Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, nuo šių metų pradžios iš viso pavogti 67 motociklai. 16 jų surasta, o 51 tebeieškomas. Nuo praėjusių metų vagių apetitas pastebimai padidėjo - pernai per tą patį laikotarpį buvo pagrobti 57 motociklai, bet pareigūnams 17 transporto priemonių pavyko rasti.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo I valdybos II skyriaus viršininkas Darius Zasas patvirtino, kad pastaruoju metu motociklai vis dažniau vilioja ilgapirščius. „Matomas aiškus automobilių vagysčių mažėjimas, bet dingusių motociklų skaičius didėja. Dviratė transporto priemonė vagims labai lengvas grobis“, - sakė jis.
Lengva paslėpti
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pareigūnams ne itin sekasi ieškoti nusikaltėlių, tačiau atidžiau patyrinėjus, kaip pasiskirsto vagių grobis, matyti, jog skirtingų rūšių transporto priemonių paieškos nevienodai vaisingos. Pavogtų motociklų ir motorolerių surandama bemaž pusė, o štai keturračiai dingsta tarsi į vandenį. Beveik trečdalis pagrobtų dviračių transporto priemonių - mopedai (L1 klasė).
Jų dingo 26, pavyko rasti 11, o tebeieškoma 15. Motociklų (L3 klasė) šįmet pavogta aštuoni, iš jų trys aptikti. Tačiau didesnių, labiau laisvalaikiui užmiestyje skirtų transporto priemonių paieškos stringa. Pareigūnai nerado šiais metais pagrobto motociklo su šonine priekaba (L4 klasė), taip pat nė vieno iš šešių L5 klasės keturračių ir nė vieno iš 10 L6 klasės keturračių. Iš 16 dingusių L7 klasės keturračių aptikti vos du.
Pasak D.Zaso, kiekvienas nusikaltimas - unikalus, o vagys ieško vis kitų būdų, kaip pagrobti motociklą. Tačiau ryškėja nauja tendencija - vis daugiau pavagiama sodybose laikomų keturračių. Paprastai šios transporto priemonės dingsta, kai poilsiautojai palieka jas be priežiūros, nes nepagalvoja, kad į nuošalią vietovę gali atklysti vagys. Keturračių paiešką apsunkina tai, kad provincijoje grobį nesunku paslėpti, o nuvažiavus kitur, nors ir už dešimties kilometrų, galima ilgai juo naudotis nepastebėtam.
Draudžia nenoriai
D.Zasas pabrėžė, kad motociklą pavogti lengviau negu automobilį, todėl jų savininkai turėtų imtis papildomų saugumo priemonių: surakinti ratus ar net patį „plieninį žirgą“ prirakinti prie tvirto objekto. „Kartais vagys motociklais nuvažiuoja, bet dažnai juos pakrauna ir išveža, net iš garažų. Transporto priemonės naudojamos įvairiems tikslams - būna atvejų, kai ilgapirščiai jomis tik pasivažinėja, bet gali ir išardyti dalimis, nes atsiranda jų paklausa“, - dėstė pašnekovas.
Nuo beribės vagių išmonės motociklininkus teoriškai galėtų apsaugoti draudimas, tačiau draudimo bendrovės labai nenoriai draudžia motociklus. Nė vienas kalbintas draudikų atstovas neatskleidė, kiek apytiksliai tai kainuoja, bet motociklininkai teigia, jog už tokią apsaugą tenka pakloti ne vieną tūkstantį litų.
Bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančikas tikino, kad motociklų kasko draudimo kainos pernelyg nesiskiria nuo automobilių, o štai vairuotojų drausmingumas vertinamas gerokai griežčiau. „Lietuvos draudimo“ atstovai teigė, jog jie nebesiūlo drausti motociklų kasko draudimu, išskyrus nuolatinius klientus. Bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas sakė, kad nuo balandžio iki liepos pradžios kasko draudimu apdrausta vos 10 motociklų, o pernai per tą patį laikotarpį buvo sudarytos septynios sutartys.
Vagia „pirkėjai“
Iš šios saujelės klientų nė vienas nenukentėjo nuo ilgapirščių, tačiau A.Pilčicas rekomendavo saugoti motociklą ne mažiau negu automobilį. „Dažniausiai motociklai pavagiami, kai nėra užrakinamas vairo mechanizmas, - aiškino jis. - Siekiant atbaidyti ilgapirščius geriausia naudoti kelis gerai pastebimus užraktus. Garaže, jei tik yra galimybė, motociklą patariama užblokuoti automobiliu.“
A.Pilčicas taip pat pasakojo apie naujausią vagystės schemą, kai pirkėju apsimetęs nusikaltėlis paprašo pardavėjo leisti išbandyti motociklą ir, sėdęs ant jo, nulekia savais keliais.
Visi LŽ kalbinti draudimo bendrovių atstovai minėjo mažą paslaugų motociklininkams paklausą, tačiau asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas“ tarybos narys Dainius Sakalauskas tvirtino, kad „plieninių žirgų“ vairuotojus atbaido milžiniškos įmokos. „Draudimas nepasako „ne“, bet kai paprašo sumokėti 5 tūkst. litų už motociklo kasko draudimą metams, žmogui praeina noras draustis“, - neslėpė jis. Ieško patys
D.Sakalauskas užsiminė, kad motociklininkai dažniausiai patys saugo savo turtą ir stengiasi nepaleisti jo iš akių. Į tolimesnes keliones jie išsiruošia grupelėmis, ir jei neturi galimybės kur nors uždaryti motociklų, visuomet palieka bent vieną žmogų jų saugoti. „Labiausiai padeda „saugios kaimynystės“ principas. Stengiamės nepaleisti motociklų iš akių, stebėti vienas kitą“, - kalbėjo D.Sakalauskas.
Pasak jo, elektronines saugumo priemones naudoja vos apie 10 proc. motociklininkų, o nesant kitos išeities gelbsti ir paprasta grandinė. Naktimis beveik visos dviratės transporto priemonės uždaromos į garažus. Kas jų neturi, kooperuojasi su 4-5 bendraminčiais ir išsinuomoja patalpas. Pasak asociacijos atstovo, motociklininkams tarpusavio bendravimas labai svarbus ne vien dėl vagysčių prevencijos, bet ir dėl pagalbos ieškant dingusio „plieninio žirgo“.
D.Zasas patvirtino, kad motociklininkų bendruomenės gana svariai prisideda prie pavogtų transporto priemonių paieškų. Informacija apie pavogtus motociklus jų nariai dalijasi socialiniuose tinkluose ar forumuose ir dėl viešumo kartais pavyksta gauti vertingų žinių. „Dviračių transporto priemonių vairuotojų bendruomenė solidaresnė nei automobilininkų. Savo motociklus jie dažnai apklijuoja lipdukais ar kitaip išskiria, todėl transporto priemonės tampa lengviau pastebimos“, - aiškino pašnekovas.
