Žinios apie TA centruose sugendančius dyzelinius automobilius sėja paniką. Automobilių savininkai bijo atiduoti mašinas apžiūrai, nes šiurkštaus tikrinimo aukomis jau tapo apie 30 automobilių: po TA apžiūros sugedo jų varikliai.
Tačiau įrodyti, ar mašinos variklis buvo sugadintas TA centre, ar sugedo dėl to, kad ir taip buvo vos gyvas, būtų labai sunku. Šalies vairuotojų, esą siekiančių važinėti automobiliais tol, kol jie dar gali riedėti, neužstoja nei TA centrų atstovai, nei mokslininkai, nei draudikai.
30 sugadintų - nedaug?
Lietuvoje nuo kovo 1 dienos pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvines nuostatas įsigaliojus griežtesniems dyzelinių automobilių dūmingumo tikrinimo reikalavimams vairuotojus labiausiai gąsdina mašinos variklio išbandymas TA centre maksimaliais sūkiais.
Pagal naujas taisykles tikrinant esą privalu akceleratoriaus pedalą greičiau nei per sekundę nuspausti tol, kol suveiks sūkių ribotuvas. To esą reikia, kad dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu. Po tokios procedūros netvarkingi automobiliai paskęsta dūmuose, o kai kurie apskritai nebegali pajudėti iš vietos sugadintais varikliais.
Nelaimėliai mašinų savininkai dėl to kaltina TA centro darbuotojus. Bet specialistams tai nerūpi - neva tvarkingam automobiliui sekundė ekstremalių sąlygų neturi būti stabdys.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus per techninę apžiūrą „užkalusių“ automobilių variklių skaičiaus nesureikšmino. Apžiūros nepakėlusieji - vien lengvieji automobiliai.
Pašnekovo žiniomis, vilkikų ar krovininių automobilių tarp jų nepasitaikė. Pasak jo, per 5 mėnesius nuo naujosios tvarkos įsigaliojimo sėkmingai patikrinta apie 200 tūkst. dyzelinių automobilių, tad esą 30 iš jų sugedusių mašinų - lyg lašas jūroje.
Tačiau A.Glėbus pripažino, kad dėl 7 TA metu įvykusių gedimų išties buvo kalta naujoji tvarka.
„Pačioje pradžioje iš tiekėjų gavome nekokybiškus tepalo matuoklius ir buvo septyni atvejai, kai per apžiūrą juos įtraukė į variklį. Už automobilių remontą užmokėjo TA įmonės“, - tikino pašnekovas.
Pasak A.Glėbaus, tvarkingų automobilių savininkams nėra reikalo bijoti patikrinimo, nes tikrinantis specialistas nepuola iš karto spausti akceleratoriaus iki galo.
Iš pradžių variklio skyrius apžiūrimas, ar nieko neperdaryta, ar neatjungtas ribotuvas, patikrinamas tepalo ir aušinimo skysčio lygis ir tik tada gali būti pradedamas dūmingumo testas. Pašnekovas atskleidė, kad per pirminę apžiūrą neigiamus įvertinimus gauna apie 4-4,5 proc. automobilių, taigi jų dūmingumo darbuotojai nebando iki kito apsilankymo TA centre. Paties matavimo metu leidžiamas normas viršija dar apie 6,5 proc. automobilių.
Pagal senus standartus matuojant dūmingumą taršos normas viršydavo vos apie 2 proc. dyzelinių automobilių, taigi dabar TA barjero neperžengia beveik dešimtadaliu daugiau tokių mašinų.
Slidi riba
Žiūrint formaliai, naujieji reikalavimai nėra tokie žvėriški, kad galėtų sugadinti gerą variklį. Ir anksčiau dyzeliniams automobiliams būdavo sukuriamos didesnės apkrovos nei benzininiams - apsukos būdavo pakeliamos iki maždaug dviejų trečdalių nuo maksimumo ir užlaikomos neapibrėžtą laiką.
Tačiau pripažįstama - atliekant apžiūrą visuomet išlieka žmogaus veiksnys. Nors A.Glėbus pabrėžė, kad automobilius tikrina tik aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys specialius kursus baigę profesionalai, gali pasitaikyti įvairių klaidų.
Gali būti, kad varikliai priverčiami dirbti maksimaliomis apsukomis ilgiau nei numatyta arba užspaudžiami iki maksimumo dar ne visai įšilę, tačiau tai po nesėkmingai pasibaigusios apžiūros įrodyti būtų labai sudėtinga.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas patvirtino, kad neįšilusį variklį sukti iki maksimumo pavojinga.
„Šiuolaikiniai varikliai to nelabai bijo, bet senesnių variklių gedimų dėl to pasitaiko. Šaltą variklį „užgazavus“ stūmokliai išsiplečia greičiau nei cilindrai. Ir tada stūmoklis gali užstrigti“, - aiškino jis. Pašnekovas pabrėžė, kad per apžiūras prieš spaudžiant akceleratorių turėtų būti griežtai tikrinama, ar variklis sušilęs iki darbinės temperatūros.
Tai svarbu ne tik tam, kad variklis liktų sveikas, bet ir dėl duomenų patikimumo. Pasak S.Pukalsko, šaltas variklis veikia kiek kitaip nei įšilęs, todėl gali pasirodyti pernelyg taršus. Tad esą vairuotojams nepakenktų patiems atidžiai stebėti tikrintojų darbą, kad vėliau netektų veltis į itin sunkiai išnarpliojamus ginčus dėl neišduotos TA kortelės arba sugedusio automobilio.
Žala neatlyginama
Galimų ginčų nesutrumpintų net turimas automobilio kasko draudimas - jei per TA sugedusio ar sugadinto automobilio savininkas būtų apsidraudęs, nuostoliai jam vis tiek nebūtų atlyginti. LŽ kalbinti draudimo bendrovių atstovai tvirtino dar nesulaukę nė vieno prašymo kompensuoti žalą, patirtą dėl naujosios dyzelinių variklių tikrinimo tvarkos, tačiau tokių nuostolių atlyginti jie nė neketina.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis aiškino, kad pagal kasko draudimo taisykles žala būtų atlyginta nebent tuomet, jei TA centro darbuotojas apgadintų automobilį išoriškai, pavyzdžiui, atsitrenktų į kitą automobilį ar įrenginį.
„Jeigu per techninę apžiūrą būtų sugadintas variklis, žalą turėtų atlyginti TA centro civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė, nes tokio pobūdžio žala nėra kasko draudimo objektas. Kasko draudimo paskirtis - apsisaugoti nuo žalos, kuri kyla iš išorės dėl staigaus ir netikėto mechaninio poveikio“, - tikino pašnekovas.
Draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančikas taip pat patvirtino, kad TA centre sugedusio automobilio savininkui tektų mašina pasirūpinti pačiam ir prieš imant ieškoti kaltųjų pagalvoti, ar transporto priemonė tikrai buvo visiškai techniškai tvarkinga.
„Įsivaizduokite situaciją, kai lenkiant kelyje 3000 apsukų pasiekęs variklis „uždūsta“ - juk toks atvejis gali baigtis netgi tragiškai. Todėl manome, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti automobilio technine būkle, o ne skubėti kaltinti griežtesnius techninės apžiūros reikalavimus“, - sakė jis.
Panaši apkrova
VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas S.Pukalskas patvirtino, kad iš esmės akceleratoriaus spustelėjimas iki dugno automobiliui nekenkia, nes iš tikrųjų variklis nepasiekia maksimalių, technologiškai įmanomų apsukų - tam gamintojas į kiekvieną mašiną įmontuoja ribotuvą, apribojantį sūkius iki technikai nepavojingos ribos.
Anot pašnekovo, reikalavimas per TA dyzeliniams automobiliams spausti akceleratorių iki dugno turi pagrindo, mat tik taip laisva pavara galima priversti degalų siurblį ir įpurškimo sistemą dirbti didžiausiu pajėgumu.
Jis taip pat paaiškino, kad neteisinga akceleravimą laisva pavara lyginti su apsukų pakėlimu iki ribotuvo įprastai važiuojant.
„Važiuodami gatvėje turime kitokią apkrovą ir nebūtina spausti akceleratorių iki galo, kad siurblys veiktų visu pajėgumu. Tam pakanka lenkimo ar važiavimo į kalną. Akceleravimas laisva pavara iki ribotuvo yra tik apkrovos imitavimas“, - dėstė S.Pukalskas.
Jaučiasi diskriminuojami
Ne mažiau nei šiurkšti apžiūra dyzelinių automobilių vairuotojus piktina faktas, kad benzininių mašinų tikrinimo procedūra gerokai paprastesnė. Šių tarša tikrinama esant laisvoms apsukoms bei pakėlus jas iki maždaug 2 tūkst. ribos.
Lietuvoje eksploatuojami dyzeliniai automobiliai sudaro apie 48 proc. viso šalies transporto priemonių parko, o likusios mašinos varomos benzinu arba dujomis. Taigi nauja tvarka padalijo vairuotojus į dvi stovyklas.
Tačiau S.Pukalskas užtikrino, kad jokios neteisybės čia neva nėra, nes benzinu varomi automobiliai išmeta gerokai mažiau teršalų. „Užtenka trijų lygių katalizinio deginių neutralizatoriaus ir tuomet nėra jokio skirtumo, ar automobilis veikia didele apkrova, ar maža“, - sakė jis.
Priminus, kad Lietuvos keliais važinėjančiuose automobiliuose katalizatoriai retenybė (brangių metalų turinčios detalės dažniausiai „išoperuojamos“ dar mašinas atvežus iš Vakarų), pašnekovas tikino, kad ir be katalizatorių automobiliai iki maždaug 15 metų išmeta palyginti nedaug teršalų.
Pasak S.Pukalsko, dyzelinių automobilių išmetamosios dujos gerokai pavojingesnės sudėties. Jas sunkiau išvalyti ir kai kurie elementai, ypač suodžiai, yra itin pavojingi aplinkai bei žmonėms.
Pasaulinė sveikatos organizacija net yra pripažinusi dyzelinių variklių išmetamąsias dujas sukeliant vėžį, todėl neva nereikia gailėti turinčiųjų senas, sukiužusias mašinas, net jei šie neišgali nusipirkti geresnių. „Nėra ko važinėti netvarkingais automobiliais. Mes per daug sau leidžiame nesiskaityti su aplinka ir kitais žmonėmis. Gatvėse pilna dūmijančių automobilių, taip negali būti“, - tvirtino pašnekovas.
