Kontroliuoti greitį Klaipėdos valdžiai tapo našta

Netrukus Klaipėdos gatvės gali virsti kelių erelių lenktynių trasomis – čia greičiausiai nebeliks nė vieno stacionaraus greičio matuoklio.

Vyriausybei nesusitarus su savivaldybe, vairuotojai Klaipėdoje pro šį greičio matuoklį maždaug po pusmečio galės drąsiai pralėkti nestabtelėdami.<br>E. Kazlaučiūnaitė
Vyriausybei nesusitarus su savivaldybe, vairuotojai Klaipėdoje pro šį greičio matuoklį maždaug po pusmečio galės drąsiai pralėkti nestabtelėdami.<br>E. Kazlaučiūnaitė
Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus ("Lietuvos rytas")

Oct 5, 2012, 9:31 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 8:29 AM

savivaldybės pinigus pirktų greičio matuoklių Klaipėdoje jau dabar yra mažiau – šių metų pradžioje du buvo išjungti.

Kitąmet ketinama išjungti ir likusius tris, nes prietaisų priežiūrai nebenorima skirti miesto biudžeto lėšų.

Tokia situacija susiklostė, kai pakeitus įstatymą savivaldybėms nebeskiriama 40 procentų lėšų, surenkamų iš administracinių baudų.

Plėtė matuoklių tinklą

Iki 2012 metų Klaipėdos savivaldybė iš administracinių baudų dalies kasmet gaudavo apie 4 mln. litų. Iš šių pinigų miestas plėtė vaizdo stebėjimo kamerų ir stacionarių greičio matuoklių tinklą.

Prieš penkerius metus išsimokėtinai buvo nupirkti 3 mašinų greitį fiksuojantys aparatai, o avaringiausių gatvių šalikelėse įrengta 15 vietų, į kurias jie nuolat buvo perkeliami.

Matuoklių pirkimo ir jų priežiūros konkursą laimėjo Kauno įmonė „Technologinių paslaugų sprendimai”, su kuria 2009 metais buvo sudaryta dar viena sutartis – nupirkti dar du matuokliai ir įrengtos papildomos trys dėžės.

Bet nebetekus pajamų iš baudų antrosios sutarties finansavimas buvo sustabdytas, o du aparatai – išjungti. Už likusių trijų matuoklių išperkamąją nuomą ir jų priežiūrą Klaipėda kasmet moka per 230 tūkst. litų.

Gegužės mėnesį, kai ši sutartis pasibaigs, matuokliai taps miesto nuosavybe, bet jiems eksploatuoti ir prižiūrėti savivaldybė nenusiteikusi skirti nė lito.

Vyriausybė nepaguodė

Anksčiau miestui apsimokėjo investuoti į vaizdo stebėjimo kameras ir stacionarius greičio matuoklius.

Didėjo ne tik viešasis saugumas, mažėjo avaringumas, bet ir buvo gaunama pajamų.

Pavyzdžiui, vien pernai matuokliai užfiksavo 7300 greičio viršijimo pažeidimų, o už juos miestui atitekusi baudų dalis siekė apie milijoną litų.

Siekdama išsaugoti greičio matuoklius Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę prašydama jų priežiūrai skirti tikslinę dotaciją.

Tačiau buvo gautas Finansų ministerijos atsakymas, jog savivaldybėms praradus pajamas už administracines baudas buvo padidinta jų biudžetams tenkančio gyventojų pajamų mokesčio dalis.

Miglota ateitis ir Vilniuje

Greičio matuoklių gali nelikti ir Vilniuje. Šiuo metu čia veikia 19 greitį fiksuojančių aparatų, kurie kilnojami į 31 dėžę.

Sutartis su greičio matuoklių prižiūrėtojais baigsis gruodžio 21 dieną, bet neišsprendus finansavimo Vilniaus savivaldybė naujo viešųjų pirkimų konkurso skelbti neketina.

Visa įranga, į kurią kilnojami greičio matavimo aparatai, priklauso išperkamosios nuomos bendrovei, kurios paslaugomis naudojasi sostinėje juos prižiūrinti įmonė „Urbico”.

Jei gruodžio pabaigoje sutartis nebus atnaujinta, įrenginiai iš Vilniaus gatvių turės būti surinkti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar I. Šimonytė gali pasipriešinti G. Nausėdai?