„Be to, šalna susidaro po nakties, o ryte mes visi skubame, lekiame dar net kaip reikiant neatsibudę. Todėl žodis „šalna“ vairuotojams reiškia ne ką kitą, o pavojaus signalą“, - kalba E. Čirba.
Palygino su naikintuvu
Lenktynininkas palygino, kad ant pašalusio asfalto automobilis su vasarinėmis padangomis slysta taip sklandžiai, tarsi naikintuvas danguje.
Be to, bent pusė automobilių šalyje važinėja gerokai nudilusiomis arba senomis, specialistų vadinamomis „medinėmis“ padangomis.
„Net mikro ledo sluoksniu padengtas asfaltas yra itin slidus, ypač reikia atsargiai važiuoti balų pakraščiais, nes pačios balos dar nebūna užšalusios, tačiau drėgnas asfaltas prie jų jau slidus“, - pataria ralio čempionas.
Šį teiginį patvirtina Vašingtono universiteto Atmosferos mokslų departamento tyrimai.
Per pirmąją šalną (kai temperatūra siekia nuo 0 iki -3 laipsnių), vanduo dar nėra visiškai pavirtęs į ledą. Jo paviršius išlieka patižęs - padengtas plonu, paprasta akimi nepastebimu, bet labai slidžiu vandens sluoksniu.
Anksčiau spustelėti pedalą
Skirtingai nei ledas žiemą, per šalną kelio danga neblizga ir atskirti slidžias vietas nuo neslidžių yra beveik neįmanoma.
„Tokiu atveju gelbsti auksinė taisyklė – artėdami prie sankryžos gerokai anksčiau spustelėkite stabdžio pedalą – atlikite savotišką kontrolinį bandymą. Įsitikinsite, kaip stoja mašina. Laiko visai neprarasite, bet vėliau galite sutaupyti daug nervų ląstelių“, - patarimų negaili E. Čirba.
Ta pati taisyklė galioja ir visą žiemą: kartais trumpais stabdžio pedalo paspaudimais galima kontroliuoti, kokia yra kelio danga.
Esant šalnai, slidžiausias kelio dangos paviršius susidaro ant tiltų. Ant žemės nutiesti keliai ilgiau išsaugo šilumą, o tiltai greičiau atšąla ir pasidengia plonyčiu ledo sluoksniu.
Tiltai - pavojingi
„Artėdamas prie tilto vairuotojas visuomet turi būti pasiruošęs netikėtam sąlygų pasikeitimui – gerokai blogesniam ratų sukibimui su kelio danga. Kai tai žinai, nieko bloga ir nenutiks“, - kalba patyręs lenktynininkas.
Ne mažiau pavojinga ir po rudeninio lietaus ar rūko kelius padengianti skaidri šąlančio ledo danga.
Kiekvienas vairuotojas turėtų įsidėmėti, rodos, elementarią taisyklę - vėlyvą rudenį oras keičiasi dažnai ir staigiai. Tam tiesiog reikia būti pasiruošusiems.
„Vienas paprasčiausių ir efektyviausių patarimų – laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio“, - nedaugžodžiauja E. Čirba.
Nelaukti pirmo sniego
Jo manymu, nereikėtų laukti pirmojo sniego ir pasikeisti vasarines padangas žieminėmis. Kai oro temperatūra nukrenta iki maždaug 7 laipsnių šilumos, jau laikas keisti padangas.
Vairuotojai be reikalo baiminasi, kad važinėjant asfaltu žieminės padangos labiau dils. „Kai oro temperatūra yra žemesnė nei 7 laipsniai, vasarinės padangos jau sukietėja ir „nebedirba“, o žieminės kaip tik nuo tokios temperatūros parodo savo gerąsias savybes“, - kalba šalies ralio čempionas iš Ukmergės.
Kelio atkarpos, ant kurių krenta pastatų arba medžių šešėliai, taip pat yra pavojingesnės šalnos metu, nes šešėlyje ledas nutirpsta vėliau.
Be to, šlapi lapai ant asfalto labai blogina sukibimą ir ilgina stabdymo kelią. Tad lapų ant kelio reikia kaip įmanoma vengti.
Pėstieji - tamsiais drabužiais
Lrytas.lt skaitytojams E. Čirba pateikia dar porą patarimų, kurių laikantis galima išvengti nemalonumų kelyje ir sutaupyti ne tik nervinių ląstelių, bet ir pinigų.
Važiuojant per miškus reikia būti labai budriems, ypač – naktį. Mat rudenį itin suaktyvėja laukinių gyvūnų migracija. Susidūrimas su stirna ar briedžiu gali būti labai pavojingas ar net mirtinas.
Lietuvoje jau parduodami specialūs prie automobilio tvirtinami švilpukai, skleidžiantys žmonėms negirdimą, bet gyvūnams labai nemalonų ultragarsą. Dažnai važinėjantiems miškingais ruožais verta įsigyti šiuos maždaug 20 litų kainuojančius įtaisus.
„Rudenį žmonės pradeda rengtis šilčiau ir, paprastai, ne taip ryškiai kaip vasarą. Lietuviai mėgsta tamsius drabužius, tad pėsčiuosius pastebėti itin sunku. Atšvaitus nešioja ne visi. Tad tamsoje važiuojant pro gyvenvietę reikia būti labai dėmesingiems“, - kalba E. Čirba.
