Vilnietė L. L., važinėjanti dujomis varomu „Subaru Legacy Outback“ su automatine pavarų dėže, nuolat dujas pylėsi jai pakeliui į namus esančioje mažoje degalinėje. Pilnu 56 litrų baku ji nuvažiuodavo 360 kilometrų.
„Kartą užpylusi pilną baką „Lukoil“ degalinėje nustebau, kad nuvažiavau beveik 80 kilometrų daugiau nei iki tol“, - tvirtina vilnietė.
„Iš pradžių galvojau, jog tai atsitiktinumas. Tačiau kai išvažinėjau keturis bakus ir rezultatas buvo toks pats, matau, jog tai – dėsningumas“, - kalba ji. Juoba, kad moteris nuolat važinėja daugmaž tuo pačiu maršrutu, daugiausia – mieste.
Kokybė – mįslė
Kitas lrytas.lt skaitytojas ir serviso savininkas G. S., važinėjantis iš Amerikos pargabentu ir dujomis varomu „Subaru Impreza WRX“, taip pat tvirtino, kad dujų kokybė įvairiose degalinėse labai skirtinga.
„Išbandžiau įvairias degalines ir realiai įsitikinau, kad niekada negali žinoti, kokios kokybės dujas piliesi“, - kalba jis.
Grigiškėse gyventis vyras, kuris dujas dažniausiai pilasi pakeliui esančiose „Alaušos“ arba EMSI degalinėse, įsitikino, kad pastarojoje pripylęs pilną baką nuvažiuoja apie 20 mylių (32 kilometrais) daugiau.
Nors dauguma lrytas.lt kalbintų degalų ekspertų 80 kilometrų „Outback“ ridos skirtumą vadino nerealiu ir abejojo moters pateiktais skaičiais, vis dėlto visi sutiko, jog automobilinių dujų kokybė Lietuvoje yra labai skirtinga.
Reglamentuoja tik teoriškai
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų asociacijos prekybos įmonių asociacijos prezidentas, aiškino, kad automobilinių dujų kokybę reglamentuoja standartas LST EN 589:2008.
„Jame nurodytų standartų privalo laikytis visi prekiautojai dujomis. Mūsų asociacijos nariai to laikosi, bet ar visos degalinės taip elgiasi, nesiimčiau tvirtinti šimtu procentų“, - kalbėjo pašnekovas.
Dar kategoriškesnis buvo bendrovės „Stegvika“, užsiimančios mažmenine dujų prekyba, vadovas Gediminas Michalskas.
„Ištirti dujų kokybę galima tik Mažeikiuose esančioje „Orlen Lietuva“ laboratorijoje. Visi kiti prekiautojai dujomis patikrinti jų kokybės neturi jokių galimybių ir aklai prekiauja tuo, ką atveža importuotojai“, - rėžė jis.
Dujas dideliems tinklams nepriklausančios degalinės paprastai perka iš Šiauliuose įsikūrusio Jungtinio dujų centro. Šis paprastai pateikia visus reikalingus kokybės sertifikatus, tačiau kokia yra reali dujų kokybė, nežino niekas.
Be gaminamų Mažeikiuose, dujos automobiliams į Lietuvą vežamos iš įvairių šalių: Rusijos, Latvijos, Baltarusijos. Todėl jų kokybė gali būti labai skirtinga.
Filtras – kaip įrodymas
Remigijus Jonaitis, Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos valdybos pirmininkas portalui lrytas.lt aiškino esąs tikras, kad dujų kokybė mūsų šalyje yra gerokai prastesnė nei užsienyje.
„Tuo galima nesunkiai įsitikinti patikrinus iš Vokietijos atkeliavusį ir mūsų šalyje eksploatuotą dujomis varomą automobilį: vokiškos mašinos filtras po 100 tūkstančių kilometrų ridos būna švaresnis nei mūsų po 20 tūkstančių“, - tvirtina jis.
Be to, ir jis pats, ir po Europą keliavę klientai įsitikino, kad Olandijoje, Belgijoje ar Vokietijoje piltomis dujomis važiuoja ir greičiau, ir taupiau. Anot R. Jonaičio, užsieninėmis dujomis galima nuvažiuoti 10-20 procentų toliau, geresnė automobilio trauka.
R. Jonaitis įsitikinęs, kad kelią prastesnės kokybės dujoms atvėrė prieš keletą metų pakoreguoti dujų kokybės standartai.
„Kadangi tai buvo padaryta su palaiminimu iš aukščiausių valdžios sluoksnių, nenorėčiau daug plėstis šia tema“, - lakoniškas buvo pašnekovas.
Svarbu ir pats automobilis
G. Michalskas mano, kad vairuotojui vertinant dujų kokybę, labai svarbus faktorius yra pats automobilis ir dujų įranga.
„Dujų įrangą nuolat reikia prižiūrėti, per metus tikrinti bent du kartus, ar tinkamai sureguliuota“, - kalba jis.
Be to, labai svarbu, ar skirtingose degalinėse į automobilio baką įpilamas toks pat kiekis dujų. Jeigu vienoje degalinėje dujų slėgis yra 10 atmosferų, o kitoje 12, į baką gali būti įpilama litru kitu daugiau.
Pagrindiniai suskystintų automobilinių dujų komponentai – propanas, butanas ir kai kurie jų homologai.
Kuo angliavandelinis sunkesnis, tuo kaloringesnis ir vertingesnis. Toks yra brangesnis butanas. Propanas yra lengvesnis, lakesnis ir pigesnis.
Šie elementai maišomi tarpusavyje įvairiomis proporcijomis, skirtingai žiemą ir vasarą. Pavyzdžiui, žiemą dedama daugiau propano, nes reikalingas lakesnės dujos.
„Mes jau dešimt metų šiame versle, bet aukso vidurį labai sunku rasti“, - prisipažįsta pašnekovas.
Kalti ir standartai
Nepriklausomas degalų ekspertas Albinas Aleksiejūnas aiškino, kad viena prastos dujų kokybės priežasčių – standartuose nustatytos labai plačios dujų kokybės ribos.
Dabar nustatytas oktano skaičius (OS) nusako, kokią trauką generuoja vienokio ar kitokio mišinio dujos (panašiai, kaip ir benzino 92, 95, 98 oktaniniai skaičiai)
„Šiuo metu OS svyruoja 89,5-93 ribose - nieko sau skirtumėlis. Be to, vienokį ar kitokį oktano skaičių turi bet kokios dujos – kokį šlamštą sumaišysi, jis vis tiek degs“, - ironizavo pašnekovas.
Vienas pagrindinių suskystintų automobilinių dujų kokybės rodiklių – oktano skaičius. Jo norma turi būti ne mažiau kaip 89.
„Mūsų dujose šis rodiklis dažniausiai siekia 92-93 punktus," - rašoma oficialiame „Orlen Lietuva“ tinklapyje.
Taip pat dujose ribojamas ir nesočiųjų angliavandenilių bei sieros junginių kiekis.
Dujos neturi kvapo
Pačios dujos yra bekvapės. Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti sistemos nesandarumus, į dujas papildomai dedama specialiųjų medžiagų – merkaptanų.
Tai pagal savo cheminę struktūrą į alkoholius panašios medžiagos, kurių formulė R-SH.
Šių medžiagų net labai nedidelis kiekis lengvai juntamas dėl specifinio nemalonaus kvapo.
Tad jeigu užuodžiame automobilyje „dujų“ kvapą, aišku, kad dujų sistema nesandari ir tokį automobilį nesaugu eksploatuoti.
Suskystintoms automobilinėms dujoms, kaip ir benzinams, nustatomas korozinis agresyvumas, t. y. kiek koroziškai agresyvūs dujose liekantys sieros junginiai.
Tai standartinis testas, kai į produktą, pašildytą iki 40°C temperatūros, vienai valandai merkiama vario plokštelė. Pagal jos spalvos pasikeitimus ir sprendžiama apie korozinį aktyvumą.
Dujos turi didelį plėtimosi koeficientą, automobilinės dujos skystėja esant 16 atmosferų slėgiui, todėl kuo didesnis manometrinis slėgis, tuo griežtesni reikalavimai balionams ir cisternoms, skirtoms suskystintoms dujoms laikyti.
Būtent šiuo rodikliu ir skiriasi vasarinė ir žieminė dujų rūšys.
