„Kaip ir kasmet vairuotojams, norintiems pasikeisti padangas, suteikiame galimybę registruotis internetu. Lapkričio 10 ir 11 dienoms turime per tris šimtus užsakymų. O kitoms datoms liko daugybė laisvų vietų“, - pasakojo vienam Kauno automobilių servisui vadovaujantis Vytautas.
Tačiau verslininką labiausiai šokiruoja ne lietuvių laukimas iki paskutinės akimirkos, bet apskritai supratimas apie saugų važiavimą. Esą pasitaiko atvejų, kai vasarines padangas į žiemines pakeisti norintis klientas atsiveža taip nudremžtus ratus, kad iš protektoriaus likučių kyšo vielinis padangos karkasas.
„Galima žmogui aiškinti, kad tokia padanga nesaugi, kad gali sprogti, kad visiškai nelaiko automobilio ant kelio. Tačiau atsakymas būna paprastas - montuokit, nes dar porą mėnesių atlaikys“, - pakraupęs pasakojo pašnekovas.
Dar viena verslininką stebinanti tendencija - nesuprantami būdai taupyti. Galingus automobilius su plačiais ratais vairuojantys kauniečiai dažniausiai net žiemai pageidauja plačių padangų. Tačiau būtina ratų keitimo sąlyga - padangos turi būti žinomo gamintojo. Kadangi tokiam pirkiniui pinigų dažnai neužtenka, pageidaujama naudotų arba restauruotų padangų.
„Būna, kad atsiveža nudilusias garsaus gamintojo padangas. Arba prašo restauruotų, tačiau irgi būtinai žinomo gamintojo. Pasiūlymai už panašią kainą įsigyti mažiau žinomo prekės ženklo, tačiau naują gaminį, kuris tikrai geriau tarnautų, dėmesio nesulaukia“, - stebėjosi vyras.
Policija nebaus
Nors Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, pareigūnai vairuotojus ragina atsižvelgti ne tik į įstatymo raidę, bet ir į realias oro sąlygas. Pastaraisiais metais itin dažnai keičiantis orams policija kasmet praneša atlaidžiai žiūrėsianti į anksčiau, nei leidžia KET, dygliuotas padangas ant ratų užsidėjusius vairuotojus.
„Šiandien skambino viena moteris, sakė, kad jau matė krentančias snaiges. Nuraminau ją, kad jei jau dabar ant jos automobilio bus uždėtos dygliuotos padangos, patruliai nebaus, o pažvelgs supratingai. Ir taip aišku, kad nors pagal KET nustatytos datos yra konkrečios, orams įsakyti negalima“, - tvirtino Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Pareigūnas taip pat patikino kritiškai žiūrėsiantis tik į KET reikalavimus, bet ne į realias oro sąlygas atsižvelgiančius savo pavaldinius. Esą neadekvatus policininkų noras nubausti anksčiau vasarines į dygliuotas padangas pakeitusius vairuotojus gali būti suprastas kaip kyšio reikalavimas.
Pasak D. Česnausko, itin svarbu, kad vairuotojai teisingai įvertintų savo galimybes ir greitį kelyje. Neprotingai spustelėjus akceleratorių nuo nelaimės išgelbėti negali ir geriausios padangos.
„Reikia prisiminti, kad prieš penkiolika ar dvidešimt metų žieminių ar dygliuotų padangų apskritai nebuvo. Mūsų tėvai, seneliai ir per didžiausias pūgas, ir vasaromis važinėdavo vienu padangų komplektu. Maža to, kai kurie vairuotojai ir per keturis vairavimo dešimtmečius nepadarydavo nė vienos avarijos“, - dėsto pašnekovas.
Nesisaugo trečdalis
Beveik trečdaliui šalies vairuotojų yra tekę žiemą važiuoti su vasarinėmis padangomis, beveik pusė jų dėl to patyrė sunkumų kelyje. Tyrimas rodo, kad automobilius su vasarinėmis padangomis žiemą dažniausiai vairuoja bedarbiai ir tarnautojai.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 57,5 proc. šalies vairuotojų visada laiku pakeičia vasarines padangas į žiemines. Tarp vėluojančių tai padaryti (daugiau kaip 10 proc.) daugiau vyrų bei miesto gyventojų.
Požiūrį į vairavimą su netinkamomis padangomis atskleidė respondentams užduotas klausimas apie tai, ar teko žiemą vairuoti su vasarinėmis padangomis. Net 28 proc. šalies vairuotojų prisipažino, kad jiems yra tekę žiemą važiuoti su vasaros keliams tinkamomis padangomis. Net 41 proc. iš jų pripažino dėl to patyrę sunkumų kelyje.
Su vasarinėmis padangomis žiemą dažniau vairavo kaimiškose vietovėse (27,5 proc.) bei rajono centruose (30 proc.) gyvenantys vairuotojai. Su vasarinėmis padangomis automobilius vairavusios apklaustos moterys dažniau sakėsi patyrusios eismo nelaimes, o vyrai - patekę į rizikingą situaciją.
„Praktika rodo, kad būtent spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje, kai kelius padengia pirmasis plikledis, o važiuojama automobiliu vasarinėmis padangomis, avarijų skaičius išauga ketvirtadaliu. Dažniausiai tai - techninės avarijos, kai vairuotojai po nakties slidesniuose kelio ruožuose nesuvaldo automobilio, nesugeba laiku sustabdyti ir atsitrenkia į priešais važiuojantį automobilį, tokių eismo įvykių vidutinis nuostolis siekia 1500 litų. Vairuotojai neįvertina slidaus kelio pavojaus ir tinkamai neparuošę automobilio žiemai kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams“, - sako „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Nelaimingų atsitikimų kelyje dėl laiku nepakeistų padangų dažniau už kitus patyrė patys jauniausi (32 proc.) ir vidutinio amžiaus (21 proc.) vairuotojai, taip pat su aukštuoju išsilavinimu (25 proc.) ir dideles pajamas turintys (35 proc.) vairuotojai - kitaip sakant, tie, kurie labiau linkę rizikuoti ir žiemą vairuoti su vasarinėmis padangomis. Įdomu tai, kad rajonų gyventojai, kurie dažniau „pamiršdavo“ pakeisti padangas, į avarijas teigė beveik nepakliūną (tik 5 proc.).
