Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų sausio-spalio mėn. registruoti 546 įvykiai, kurių metu nukentėjo vaikai.
Net kas ketvirtas vaikus vežiojantis vairuotojas nenaudoja automobilinės kėdutės.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, jog didžiausia dalis ignoruojančiųjų saugaus vaikų vežimo taisykles – mažuose miesteliuose bei kaimuose.
„8 proc. vaikus specialiose kėdutėse vežioja tik iki 1 metų amžiaus, 39 proc. vairuotojų specialioje automobilinėje kėdutėje vežioja 1-3 metų, tuo tarpu daugiau nei penktadalis 4-7 metų amžiaus vaiką“, – pasakoja Audrius Pilčicas.
Jo teigimu, reikalavimus vežti vaikus, naudojant specialias saugos priemones, ignoruoja 15 proc. klaipėdiečių, 14 proc. kauniečių ir 13 proc. vilniečių. Automobilinių kėdučių nenaudoja net 37 proc. gyventojų iš mažų miestelių bei 59 proc. iš kaimų.
Net ir važiuojant nedideliu greičiu, avarijos metu neapsaugotas vaikas gali stipriai nukentėti ir sužeisti kitus. Nelaimės pasekmės gali būti skaudžios ir tuo atveju, jeigu jis vežamas prisegtas, tačiau saugos kėdutė ar paaukštinimas nėra tinkami jo ūgiui bei svoriui.
Pasak A. Pilčico, Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog automobilinėse saugos kėdutėse vaikus būtina vežti iki 3 metų amžiaus, o nuo šių metų lapkričio pradžios sugriežtintos taisyklės, kaip reikia vežti ir vyresnius nei 3 metų amžiaus vaikus.
„Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje specialiose kėdutėse arba naudojant paaukštinimus vaikus reikės vežioti tol, kol jų ūgis pasieks 135 cm. Būtent tokio ūgio vaikus, sėdinčius ant galinės sėdynės, galima saugiai prisegti saugos diržu – jis turi būti juosiamas ne per kaklą, o ties krūtinės ląsta ir raktikauliu viršuje bei ties klubais apačioje“, – pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo bendrovės atstovas pasakoja, jog 135 cm ūgį vaikai dažniausiai pasiekia sulaukę 12 metų, tuo tarpu iki 8-12 metų amžiaus vaiką specialiose kėdutėse ar su paaukštinimu vežioja ar ketina vežioti 5 proc. vaikų turintys vairuotojai. Iki 8-12 metų amžiaus specialioje kėdutėje ar su paaukštinimu vaikus dažniausiai vežioja klaipėdiečiai (12 proc.), vilniečiai ir kauniečiai (7 proc.).
Kėdutė apsaugo tik kartą
Kas penktas gyventojas teigė, jog jų paskutinė vaikų automobilinė kėdutė buvo pirkta ar gauta iš pažįstamų, tuo tarpu kas šeštas (17 proc.) teigė, jog iš nepažįstamų žmonių. 48 proc. vairuotojų vaikams pirko naują kėdutę.
„Automobilinę kėdutę gali sugadinti net mažiausias nelaimingas atsitikimas – nedidelis smūgis eismo įvykio metu ar tiesiog kėdutės sutrenkimas ją nešant gali lemti, jog ji nebeatliks savo apsauginės funkcijos. Ji gali būti nebetinkama naudoti net tuomet, jeigu iš išorės nesimato jokio pažeidimo. Taigi, perkant naudotą kėdutę reikėtų įsitikinti, jog su ja nebuvo pakliūta į eismo įvykį“, – teigia A. Pilčicas.
Nors sakoma, kad vaikų saugumu automobilyje galima pasirūpinti parinkus jo ūgiui ir svoriui pritaikytą automobilinę kėdutę, tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti.
