„Geriausiai būtų išbandyti automobilį kokioje nuošalioje aikštelėje, kur niekam nebūtų sukeltas pavojus. Tą daryti reiktų prasidėjus kiekvienai žiemai“, - toks ar panašus sakinys iš pareigūnų lūpų kiekvienam vairuotojui girdėtas ne kartą.
Lygiai taip pat ne vienas iš patarimo paklausiusių išgirdo ir kitą pasiūlymą iš pareigūnų - susimokėti tūkstantį ar du ir atiduoti vairuotojo pažymėjimą iki dvejų metų už chuliganišką vairavimą. Net ir nuošaliausioje aikštelėje automobilį bandantį vairuotoją patruliai gali nubausti.
Pasirodo, kad tuščioje aikštelėje pavojaus nekeliantis vairuotojas niekaip negali užtikrinti, kad grėsmė nekils staiga į aikštelę įvažiavus kitai transporto priemonei. Šio fakto formaliai pakanka griežtai bausmei.
„Negalime mieste rekomenduoti jokių vietų, kur būtų galima bandyti automobilius. Tiesiog yra reikalavimas, kad taip besielgiantis vairuotojas ne tik nesukeltų, bet ir niekaip negalėtų sukelti pavojaus aplinkiniams. O garantuoti, kad staiga į aikštelę neįvažiuos koks kitas automobilis ar dar kas nutiks, niekas negali“, - teigė Kauno Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas Tautvydas Pučius.
Pasak pareigūno, adrenalino mėgėjai turėtų tartis su uždaras aikšteles turinčiomis vairavimo mokyklomis ar kitomis įmonėmis. Kitu atveju gresia bauda nuo 1000 iki 2000 litų ir teisės vairuoti atėmimas nuo metų iki dvejų.
Gaili automobilio
Ne vienerius metus vairuotojus ruošiantis įmonės „Ekstremvita“ vairavimo treneris Artūras Pakėnas tikina, kad didžiausia lietuvių problema - ne aikštelėse bandomi lavinti slydimo įgūdžiai, bet nemokšiškumas stabdant. Būtent šio sugebėjimo trūkumas lemia daugybę nelaimių kelyje.
Pasak A. Pakėno, lietuviai labiau gaili automobilio nei savo galvos, todėl išnaudoja tik dalį stabdymo galimybių.
„Vyrai stabdį nuspaudžia dviem trečdaliais reikiamos jėgos, moterys dažnai tik trečdaliu. Todėl mašinos stabdymo kelias ekstremaliose situacijose būna ilgesnis, nei galėtų. Reikia ilgai dirbti, kol žmogus patiki, kad per pedalą reikia kirsti visa jėga“, - pasakojo pašnekovas.
Vyras prisimena vieną mokymuose dalyvavusį kariškį, kuris atsikalbinėjo stabdyti stipriai teigdamas, kad nulauš pedalą. Tuomet vairuotoją teko nuraminti, kad geriau privirinti sulaužytą dalį, nei lankytis ligoninėje ar atsidurti morge.
Dar vienas sunkiai pakeičiamas įprotis – neteisingai suprantama jau daugybę metų į automobilius montuojama ABS sistema. Didžioji dalis vairuojančių tautiečių įsitikinę, kad ABS skirta tam, kad automobilis sustotų greičiau. Tačiau ši sistema sukurta tam, kad neužblokuotų stabdomų ratų ir taip leistų valdyti automobilį.
„Avarinėse situacijose žmonės įsikimba į vairą, per silpnai paspaudžia stabdį ir laukia, kas bus. Tuo tarpu ABS leidžia stabdant apvažiuoti kliūtį. Tai būtinas įgūdis norint saugiai važinėti“, - tikino A. Pakėnas.
Tačiau klaidingai suprantama ABS sistema ne vienintelis netinkamo mokymo palikimas. Sovietmečiu automobilius be šios sistemos vairavę žmonės buvo išmokyti stabdyti impulsais – paspausti ir vėl atleisti pedalą. Tada kartoti tą patį. Tokį veiksmą šiandien imituoja jau minėta sistema.
Problemų kyla, kai tėvų ir senelių pamokyti nauji vairuotojai senuoju būdu stabdo automobilius su ABS. Tuomet sistema nesupranta, ko vairuotojas nori, ir stabdymas tampa itin prastas.
„Stabdant su ABS pedalą reikia spausti iki galo ir jokiu būdu neatleisti, nes kitaip laukia liūdna pabaiga“, - neabejojo pašnekovas.
Virtuozai – ne savamoksliai
Stovėjimo aikštelėse siautėti nevengiančius jaunuolius A. Pakėnas teigia suprantantis. Vyras juokiasi, kad visiems toks etapas būna. Tačiau reiktų suprasti, kad savamokslės treniruotės pasiremiant draugų patarimais ar vaizdo įrašais internete norimos naudos neduos.
„Smuiku galima išmoksi groti ir pačiam, jei turi užsispyrimo. Tačiau pasaulinio garso virtuozu tikrai netapsi be tinkamo mokytojo. Su vairavimu - tas pats. Galbūt vizualiai mašina važiuos taip pat, kaip vaizdo įraše, tačiau tai nereiškia, kad viskas bus atlikta tinkamai ir suprantant, kas ir kodėl daryta“, - sakė ekspertas.
A. Pakėno manymu, į aikšteles reikėtų užsukti tik turint vairavimo įgūdžių, kuriuos galima toliau tobulinti. Atrodytų, paprasta, tačiau kyla neišsprendžiama problema – aikštelių tokioms treniruotėms paprasčiausiai nėra.
„Vairavimo mokyklos neįsileidžia, autodromų nėra. Ką galima pasakyti ne jaunuoliui, o solidžiam žmogui? Nuvažiuok naktį į prekybos centro aikštelę, penkias minutes pasidraskyk, o tada greitai dink, kol neatvažiavo policija? Nesąmonė visiška, bet taip yra“, - apgailestavo vyras.
Vienintele išeitimi A. Pakėnas laiko įvairiose Lietuvos vietose beveik kiekvieną savaitgalį vykstančius mėgėjiškus slalomus. Į tokias varžybas buriasi tiek naujokai, tiek ir neblogų vairavimo įgūdžių turintys vairuotojai.
„Svarbu nekreipti dėmesio į rezultatą, o stengtis įgyti kuo daugiau patirties, bendrauti su kitais dalyviais, stebėti, kaip jie važiuoja. Kol kas tai vienintelė išeitis legaliai lavinti vairavimo įgūdžius“, - neabejojo pašnekovas.
