Anot priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, 51 proc. visų gaisrų transporto priemonėse kyla dėl elektros instaliacijos gedimų, 12 proc. automobilių ar sunkvežimių užsiliepsnoja dėl degalų tiekimo sistemos gedimų, 4 proc. - dėl netvarkingos automobilio dujų įrangos.
Draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovo Dominyko Trimonio teigimu, gaisrai automobiliuose reti – tai sudaro vos 0,41 proc. visų atvejų.
Tačiau šios nelaimės sukelia didžiausius nuostolius – vidutiniškai net 30 tūkstančių litų, palyginti su 2,4 tūkstančių litų siekiančia vidutine kasko draudimo išmoka.
„Bendraudami su vairuotojais pastebime, kad dažniausiai labai nerimtai žiūrima į gaisro automobilyje riziką. Gesintuvu automobilyje ar jo galiojimo data susidomima tik artėjant valstybinės techninės apžiūros laikui, ir šis saugumui svarbus įtaisas dažnai įsigyjamas toks, kurio pakaktų techninei apžiūrai pereiti, o ne realiai liepsnai užgesinti kilus gaisrui“, – sako D. Trimonis.
Draudimo bendrovės „If“ praktikoje didžiausias nuostolių dėl ugnies šuolis buvo užfiksuotas 2010 metais, kai kelios dešimtys bendrovės apdraustų vilkikų pateko į gaisrą „Lisco“ kelte.
Norintiems sumažinti gaisro automobilyje riziką draudimo ekspertai rekomenduoja reguliariai tikrinti pagrindinius automobilio elektros instaliacijos ir degalų padavimo sistemos mazgus, ypač tų transporto priemonių, kurios varomos gamtinėmis dujomis.
Ekspertas taip pat pataria nesivežioti papildomų degalų talpyklų transporto priemonės bagažinėje, turėti galiojantį automobilio dydį atitinkantį gesintuvą ir mokėti juo naudotis.
