Apklausa atskleidė, jog net 46 proc. vairuotojų saugiau vairuoti pradėjo, kadangi juos sukrėtė pačių patirta, o 34 proc. – gyvai matyta avarija. Tyrimo duomenimis, kas ketvirtas vairuotojas saugiau pradeda vairuoti tuomet, kai šeimoje atsiranda vaikų.
Apklausa atskleidė, jog artimųjų prašymai vairuoti saugiau vairuotojams įtakos nedaro – tik 9 proc. teigė jų paklausę ir pakeitę savo vairavimo įpročius. Dar mažiau vairuotojų (7 proc.) įtakos turėjo policijos pareigūno skirta bauda. Kas penktas vairuotojas teigė, jog saugiau vairuoti nepradėjo.
Patirta avarija sukrėtė ir saugiau vairuoti privertė net daugiau kaip 60 proc. vyrų ir tik trečdalį moterų, tuo tarpu vaikų atsiradimas – daugiau kaip penktadalį vyrų ir beveik trečdalį moterų.
Policijos duomenimis, dažniausiai pasitaikantis prasižengimas – leistino greičio viršijimas. Draudikai atkreipia dėmesį, jog dėl leistino greičio nepaisymo dažniausiai ir kyla skaudžios nelaimės.
„Dėl per didelio greičio vairuotojai dažniausiai nespėja sustabdyti ir dideliu smūgiu atsitrenkia į priešais važiuojantį automobilį, nesuvaldę automobilio taip pat atsitrenkia į kelkraštyje stovinčius stulpus, išvarto kelio ženklus, nuvažiuoja nuo kelio, apsiverčia“, – teigia draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Jo teigimu, pernai eismo įvykio metu vairuotojai patirdavo vidutiniškai 2,2 tūkst. litų žalą. Tiesa, eismo įvykiai, kurių priežastimi tampa saugaus greičio nepaisymas, paprastai pasižymi ženkliai didesniais nei vidutinės žalos nuostoliais.
