Be kirgizų, dažni svečiai ne tik didžiausiame šalyje Kauno automobilių turguje, bet ir kitose prekyvietėse pernai buvo ir tadžikai, gruzinai ir net rumunai. Atvykdavo ir nemažai lenkų, latvių, estų, rusų.
Jiems važiuoti į Lietuvą pirkti naudotų automobilių verta, nes jų kainos mūsų šalye žemos, be to, nėra kalbos barjero.
Be to, kadangi jie perka vieną ar du automobilius, pas mus jiems vykti arčiau ir pigiau negu, pavyzdžiui, į Vokietiją.
Kirgizams Lietuva patraukli dar ir tuo, kad automobilius į savo šalį jiems patogu gabenti traukiniais - nereikia varyti kelių tūkstančių kilometrų savo eiga.
Tuo tarpu mūsų šalies gyventojai, tradiciškai mašinų turguose besidairantys šeštadieniais, į juos atvyksta visomis šeimomis.
Lietuviai dažniausiai renkasi vokiškus automobilius, vis populiarėja ir „Toyota“.
Paprastai lietuviai turguje ieško mašinų, kainuojančių 7 - 14 tūkstančius litų.
Yra ir tokių, kurie turguose ieško naujesnių, mažai kilometrų nuvažiavusių automobilių. Tačiau tai nėra lengva, nes į kirgizų poreikius daugiausiai orientuoti pardavėjai veža pigesnius automobilius.
Automobilių internete ieškančių gyventojų poreikiai nesiskiria nuo tų, kurie naudotų mašinų dairosi turgavietėse.
Portalo autogidas.lt duomenimis, pernai daugiausia peržiūrų sulaukė tie skelbimai, kuriuose minimas „Audi“ pavadinimas.
Tuo tarpu prekyba naujais automobiliais merdi. Oficiali statistika skelbia, kad Lietuvoje pernai buvo parduoti 14 028 nauji automobiliai – 12 proc. mažiau nei 2011 metais.
Tačiau čia neįvertinti reeksporto mastai, kurie gali sudaryti maždaug penktadalį šio kiekio.
Ne vienas eismo saugumo specialistas susirūpinęs, kad Lietuvos valdžia vis dar nesupranta naujų automobilių naudos. Juk naujas automobilis lemia vžiuojančių saugumą ir mažesnę aplinkos taršą.
Gyventojus pirkti naujas mašinas turėtų skatinti valstybė, tačiau pas mus tokia iniciatyva net nekvepia.
