Bene vienintelis televizijos gerbėjus vairuotojus drausminantis Kelių eismo taisyklių 21 punktas nurodo, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Už šio reikalavimo nevykdymą numatytas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 40 litų.
„Visų gyvenimo situacijų juk įstatymais neapibrėši ir baudomis nesureguliuosi, todėl jeigu vairuodamas žmogus dar ir žiūri televizorių, reikėtų pasidomėti jo psichikos būkle”, – siūlo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Veikia tik stovint
Policijos vadovo manymu, ši problema – ne tik pareigūnų rūpestis: „Tokie žmonės parodo, kad jiems nusispjauti ant bendrų elgesio normų. Juk ne veltui automobilių gamintojų originali įranga veikia tik mašinai stovint.”
Automobiliuose sumontuoti gamykliniai monitoriai pasiekus 5–10 kilometrų per valandą greitį automatiškai išsijungia. O bet kuriame buitinės technikos centre įsigytas nešiojamasis televizorius automobilyje veikia nepaisant to, koks jo greitis.
Pamėgo taksi vairuotojai
Paprastai 7 colių (17,8 centimetro) įstrižainės televizoriai su DVD leistuvais kainuoja 250–350 litų.
Jie gali būti maitinami iš įprasto 220 V elektros tinklo, tačiau taip pat turi 12 V automobilinį maitinimo adapterį, tad gali veikti automobiliui važiuojant.
Pavyzdžiui, 229 litus kainuojantis „TV Star” nešiojamasis skaitmeninis televizorius su spalvotu LCD ekranu gali priimti nekoduotas MPEG-4/MPEG-2 HD formato ir analoginės TV programas.
Komplekte yra teleskopinė antena, stovas ir nuotolinio valdymo pultelis.
Tokius televizorius atrado taksistai, anksčiau didžiausią pirkėjų dalį sudarė tolimųjų reisų vairuotojai.
Integruoti – gerokai brangesni
Automobilių apsaugos, garso ir vaizdo sistemų diegimu užsiimančios bendrovės „Vilniaus Altas” direktorius Vytautas Grigaitis pasakojo, kad vis daugėja klientų, norinčių matyti televizijos programas per stacionarų navigacijos sistemos monitorių. Jie taip pat pageidauja, kad salono nebjaurotų papildomi mygtukai, o sistemą galėtų valdyti gamykliniais mygtukais.
Tačiau paprasčiausio 7 colių portatyvinio televizoriaus ir pigiausio jo tvirtinimo salone paslauga yra maždaug dešimt kartų brangesnė, tad ją renkasi naujesnių ir prabangesnių automobilių savininkai.
Tokia paslauga, kai į vieną sistemą sujungiama televizijos signalo imtuvas, navigacija, DVD leistuvas, galinės vaizdo kameros ir kitos funkcijos, valdomos gamykliniais mygtukais, kainuoja 2,5–3,5 tūkstančio litų.
„Brangu? Bet jeigu tokią pačią sistemą naujo automobilio pirkėjas užsakys gamykloje, jam tai kainuos maždaug 20 tūkstančių litų”, – apskaičiavo V.Grigaitis.
Anot jo, svarbu, kad prabangaus automobilio salone nelieka nė vieno svetimkūnio: nei nuotolinio valdymo pultelio, nei jokio papildomo mygtuko, jungiklio.
Pritaiko naujam signalui
V.Grigaitis mato didelę šios paslaugos perspektyvą, juolab kad kainos turėtų mažėti.
Nuolat daugėja ir tokių klientų, kurie prašo pritaikyti gamyklines televizijos sistemas skaitmeniniam MPEG4 signalui. Mat Europoje iki šiol transliuojamas MPEG2 signalas ir visi naujosios kartos automobiliai pritaikyti būtent šiam formatui. O MPEG4 signalas naudojamas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
„Mes atjungiame gamyklinį, instaliuojame MPEG4 signalo imtuvą, suderiname sistemą su DVD, USB ir kitais kanalais. Klientas, savo automobiliu nuvykęs į užsienį, gali matyti ir MPEG2 signalu transliuojamas televizijos programas”, – sakė pašnekovas.
Gudrauja net vokiečiai
Dar vienas dažnas pageidavimas, kurio sulaukia specialistai, – perprogramuoti gamyklines sistemas, kad jos leistų ir važiuojant centriniame monitoriuje žiūrėti televizijos transliacijas.
Montuotojų žargonu tokia procedūra vadinama „koudinimu” – kai pakeičiami gamyklinės sistemos nustatymai.
„Mūsų šalyje niekur nėra nurodyta, kad televizorius negali veikti automobiliui važiuojant, o Vokietijoje už tai galima sulaukti didelės baudos. Tačiau ir ten „koudinimo” paslauga populiari”, – šypsosi V.Grigaitis.
Dvi grupės pirkėjų
Bendrovės „TOPO grupė” viešųjų ryšių projektų vadovė Eglė Žemaitienė išskyrė dvi perkančiųjų nešiojamuosius televizorius grupes.
Pirmoji perka televizorius tik dėl DVD funkcijos ir nesvarsto galimybės žiūrėti televizijos laidas. „Tai kelioninių autobusų vairuotojai, įsigyjantys televizorius tam, kad keleiviai nenuobodžiautų ir per ilgesnę kelionę turėtų ką veikti”, – sakė ji.
Kitai pirkėjų grupei svarbu matyti televizijos programas.
Dažniausiai tai tolimųjų reisų vairuotojai, taksistai arba jaunos šeimos, daug keliaujančios po užsienio šalis automobiliais.
„Elektromarkt” rinkodaros vadovas Irmantas Viliūnas teigė, kad į automobilius montuojami televizoriai nėra paklausi prekė – per metus parduodama apie 350 tokių televizorių. Tiesa, dabar atsirado nemažai klientų, kurie turi įsigiję nešiojamuosius televizorius, tačiau jie nepriima skaitmeninio MPEG4 signalo.
Šiems pirkėjams siūloma pirkti išorinį DVB-T imtuvą. Jų yra labai įvairaus dydžio, kai kurie tikrai kompaktiški, užima mažai vietos, o kainuoja nuo 79 iki 159 litų.
Didžiausias gamintojas, tiekiantis nešiojamuosius televizorius ir DVD grotuvus, – „Philips”. Kadangi Vakarų Europoje galioja MPEG2 formatas, šie gaminiai paprastai neturi Lietuvoje galiojančio MPEG-4, todėl atlieka daugiau DVD funkciją.
„Tačiau tokie televizoriai nėra tobuli. Žiūrėti televizijos laidas važiuojant nepatogu dėl signalo stiprumo kitimo, todėl vaizdas gali būti su įvairiais trikdžiais, tad tokį televizorių bet kokiu atveju patogiausia žiūrėti sustojus”, – sakė E.Žemaitienė.
