„Subaru Forester“ nuo pat savo pasirodymo pradžios 1997 metais nenustoja stebinti. Iš pradžių todėl, kad jis paprasčiausiai neturėjo tiesioginių konkurentų ir sukūrė naują nišą, vėliau – dėl legendomis apipinto patikimumo ir itin gausaus standartinės įrangos kiekio. Dabartinis „Forester“ įrodo, kad vienas pigiausių modelių rinkoje gali būti vienas geriausių. Kaip tai pavyksta?
Patikimumas, valdymo savybės, gausi standartinė įranga ir sėkminga evoliucija – tai kertiniai dalykai, ant kurių laikosi „Forester“ sėkmė.
Žinoma, prie šių dalykų prisideda ir dyzelinio variklio atsiradimas paskutiniosios kartos modelyje. Todėl būtent 2008 – 2012 metais gamintas „Forester“ buvo sėkmingiausias iš visų – vien šio modelio parduota 854 tūkstančiai.
Nedaugžodžiaujant galima teigti, kad gamintojai, kurdami naujausią trečios kartos „Subaru Forester“, laikėsi to paties populiaraus recepto, jį pagardindami pikantiškais prieskoniais.
Trečios kartos „Forester“ sugebėjo išlaikyti vieną svarbiausių pirmtako savybių – gerą ir tikslų valdymą (24 laipsnių šalčiui spaudžiant ledu padengti Hamenlinos apylinkių keliai Suomijoje tai puikiai įrodė).
Dėl simetriškos visų varomųjų ratų sistemos, opozicinio „Boxer“ tipo variklio su žemu svorio centru „Forester“ yra puikiai subalansuotas visureigis, kuris tiksliai reaguoja į vairuotojo komandas judesius ir leidžia stabiliai jaustis posūkiuose.
Be to, 22 centimetrų prošvaisa - rekordinė tarp panašaus dydžio visureigių. Palyginimui, konkurento "Honda CR-V" prošvaisa yra vos 16,5 centimetro, daugumos kitų irgi nesiekia 20 centimetrų.
Juk pažliugusiame kelyje ar sniego pusnyje kiekvienas centimetras yra nepaprastai svarbus. Tas centimetras ar du gali lemti: pakibs mašina "ant pilvo" ar ne.
Todėl "Forester" savybės leidžia jo savininkui užtikrintai jaustis bekelėje, sniege ar ropščiantis į stačias įkalnes.
Iš miškininko tapo miestiečiu
Tad naujas modelis tapo dar 3,5 centimetro ilgesnis, 1 centimetru aukštesnis ir platesnis. Gerokai erdvesnis viduje, o bagažinės talpa padidėjo pusšimčiu litrų ir dabar siekia įspūdingus 505 litrus.
Tačiau dar svarbiau, kad atsirado vairuotojui slidžiame kelyje ir bekelėje padedanti gudrioji sistema „X-Mode“.
Įjungus „X-Mode“ režimą, elektronika ima kontroliuoti variklio veikimą, transmisiją, visų varomųjų ratų sistemą, stabdžius ir kitus esminius komponentus bei suaktyvina nusileidimo nuo kalno kontrolės sistemą (HDC).
Tad „Subaru Forester“ per santykinai trumpą 6 metų laikotarpį iš paprasto ir gana primityvaus automobilio tapo išmaniu.
Kita vertus, tokia greita „Forester“ evoliucija visiškai suprantama. Juk kai pasirodė pirmos kartos „Forester“, rinkoje tebuvo 12 visais ratais varomų panašaus dydžio ir paskirties modelių. O dabar jų išaugo beveik tris kartus – iki 29 modelių.
Galima sakyti, kad jam net nebetinka pats pavadinimas, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia „miškininkas“.
Dabartinis „Forester“ - jau nebe paprastas miško prižiūrėtojas, bet tvirtai suręstas ir dailus miesto jaunikaitis, mėgstantis iškylas į gamtą bei greitą gyvenimo tempą.
Ginklas - patikimumas
Kad tokia evoliucija patiko pirkėjams – tai jie jau įrodė balsuodami savo piniginėmis. Šio modelio paklausa stabiliai augo.
Galima sakyti, kad „Forester“ savo sėkmę atrado Europoje. Iš visų 3,8 milijono per penkiolika metų pagamintų šių automobilių net 2,2 milijono parduota būtent Europoje.
Prie šios sėkmės nedidele dalimi jaučiuosi prisidėjęs ir pats – 2006 metų lapkričio pradžioje iš prekybos salono išvažiavęs nauju „Forester“.
Juo važinėju iki šiol ir absoliučiai pasitikiu statistika, skelbiančia, kad tai yra vienas patikimiausių automobilių rinkoje. Per šešerius metus į servisą užsukau tik iš anksto suplanavęs būtinus techninius aptarnavimus.
Tiesa, tie aptarnavimai yra dažni (kas 15 tūkstančių kilometrų) ir brangūs. Kaip ir atsarginės „Subaru“ detalių kainos.
Maniškis antros kartos „Forester“ yra visiškai kitoks automobilis nei 2008 metais pasirodęs ir nei dabartinis modelis, kuris oficialiai debiutuos Europoje tik vasario mėnesį.
Antros kartos modelis yra itin patikimos konstrukcijos, žiauriai gerai valdomas, pravažus, turintis daug komforto įrangos, tačiau iš esmės archajiškos prigimties: triukšmingas, barškančiu plastiku, be jokių ESP, galinio vaizdo kamerų ar kitų progresyvių sistemų.
Tai – tiesiog patikimas darbo įrankis kasdien. Tiesa, tuo metu jis kainavo neįtikėtinus 63 tūkstančius litų. Dabartinio kaina – nuo 81,9 tūkstančio. Tačiau ir automobiliai visiškai kiti, likęs tik pavadinimas.
Nereikia pamiršti ir Japonijos jenos kurso, kuris nuo tų laikų padidėjo apie 40 procentų. Kadangi visi „Subaru“ gaminami Japonijoje, stiprus jenos kursas yra labai neparankus veiksnys šių automobilių pardavėjams – auga kaina.
Keturi ratai varo nuolat
Skirtingai nuo absoliučios daugumos šiuolaikinių kompaktinių visureigių, kurių pigiausios versijos varomos tik priekiniais ratais, „Subaru Forester“ liko ištikimas nuo pat 1972 metų kurtai simetriškai visų varomųjų ratų sistemai.
Tad įsigiję net pigiausios versijos „Forester“ gali būti tikri, jog nevažinės tik visureigio siluetą turinčiu, tačiau priekiniais ratais varomu modeliu ir jiems niekada nereikės raudonuoti prieš kaimynus įstrigus nedidelėje pusnyje.
Iš pirmo žvilgsnio, ši aplinkybė gali neatrodyti labai svarbi. Tačiau renkantis automobilį ir lyginant kainas, visuomet reikia žinoti, kad beveik visų kitų panašios klasės visureigių bazinės kainos yra modelių su dviem varomais ratais. Modifikacijų su visais keturiais kainos – gerokai didesnės.
Šiek tiek keista, kad varikliai, montuojami į naująjį „Subaru Forester“, yra mažesnės galios nei buvo senesniuose modeliuose.
Pavyzdžiui, 2 litrų benzininio variklio galia dabar yra 150 AG, o seniau buvo 158 AG. Tokio paties variklio su turbina galia sumažėjo irgi panašiai: nuo 250 iki 240 AG.
Tai galima paaiškinti tik siekiu išmesti mažiau CO2 į aplinką ir patekti į mažesnių mokesčių zoną.
Paprastas pavyzdys: jeigu mano 2006 metais pagamintas „Forester“ į aplinką išmeta šiuolaikiniais masteliais sunkiai suvokiamus 212 gramų CO2, tai dabartinis modelis su analogišku ir šiek tiek silpnesniu varikliu – 153 gramus.
Į „Forester“ gali būti montuojami trys varikliai.
Be dviejų benzininių, dar siūlomas 2 litrų, 147 AG dyzelinis. Gamintojų teigimu, jis vidutiniškai naudoja 5,7 litro degalų.
Kur pigesni konkurentai?
Po pusantros dienos Suomijoje trukusio bandymo bene didžiausia mįslė man liko naujojo „Subaru Forester“ kainos, bazinės įrangos ir valdymo savybių santykis.
Gaila, greta nebuvo atstovo iš Japonijos, kuris sugebėtų įtikinamai paaiškinti, kaip Japonijoje gaminamas, gausia komforto ir saugumo įranga aprūpintas, visais ratais varomas ir vienas geriausiai valdomų rinkoje kompaktinių visureigių gali būti ir vienas pigiausių?
Pigiausias modelis kainuoja 81,9, brangiausias „Turbo“ - 115,9 tūkstančio litų.
„Subaru Nordic“ atstovai aiškino, kad jiems iš gamintojų pavyko gauti išskirtinai geras kainas dėl to, kad „Subaru“ rinkos dalis Baltijos šalyse yra neįprastai didelė lyginant su visa Europa.
Estijoje pernai buvo parduoti 923, Latvijoje – 208, Lietuvoje – 317 „Subaru“ automobilių, jų rinkos dalis sudarė 4,8 procento Estijoje, 2,6 – Lietuvoje. O prieš penketą – šešetą metų Lietuvoje iškovoti 7 procentai rinkos – pasaulyje neregėtas šio gamintojo pasiekimas.
Benzininis „Subaru Forester“ yra pigiausias savo klasėje (artimiausias konkurentas „Honda CR-V“ kainuoja 83,1 tūkstančio).
Už dyzelinį „Subaru“ modelį, kainuojantį 94,7 tūkstančio, pigesnis tik „Chevrolet Captiva 2,2“ (92,3), pagal kainą netoli yra kitas konkurentas „Nissan X-Trail 2,0 dCi“ (97,2). Kiti tos pačios klasės konkurentai – gerokai brangesni.
Naujasis „Subaru Forester“ tikrai nėra labiausiai rafinuotas automobilis savo segmente, jį galima kritikuoti už pernelyg nuobodžią ir mažai besikeičiančią salono stilistiką, tuos pačius kaip prieš dešimtį metų naudojamus mygtukus ir rankenėles, jis neturi hibridinės ar elektros pavaros.
Tačiau bendra savybių visuma daro jį vienu patraukliausių pasirinkimų tokios paskirties automobilių grupėje.
