Kada policijos pareigūnas turi teisę stabdyti važiuojantį automobilį? Kokios tokiu atveju yra vairuotojų teisės ir pareigos? Kaip privalo elgtis mašiną sustabdęs pareigūnas? Ar jis neviršija savo įgaliojimų?
Tokie klausimai nuolat iškyla policijos pareigūnų sustabdytam vairuotojui. Nors, kita vertus, dauguma tiki, kad jei automobilį sustabdė policininkas, ras prie ko prikibti.
Tačiau eismo priežiūra šalies keliuose bus perleista specializuotiems kelių policijos padaliniams, todėl eismo kontrolė turėtų tapti kokybiškesnė.
Ginčytinų situacijų – daug
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus teigimu, vairuotojų ginčų su juos sustabdžiusiais pareigūnais iškyla neretai.
„Pernai dėl to bylinėtis teismuose neteko, tačiau vairuotojų skundų dėl policininkų elgesio gauname. Atlikę tarnybinį patikrinimą nustatėme, kad pareigūnas iš tiesų buvo neteisus”, – sakė viršininkas.
Eismo priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą reglamentuoja generalinio policijos komisaro patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija.
Šalies Kelių policijos tarnybos vadovo įsitikinimu, ginčytinų situacijų keliuose būtų gerokai mažiau, jei su šia viešai prieinama instrukcija būtų susipažinęs kiekvienas vairuotojas.
Patrulių veiklos reglamentą išmanantys vairuotojai galėtų sudrausminti ir instrukcijos reikalavimus ignoruojančius pareigūnus.
Privalo nurodyti priežastį
Dažniausiai vairuotojams nepasitenkinimą kelia automobilių stabdymas be jokios aiškios priežasties.
Minėta instrukcija numato 10 atvejų, kai policijos patrulis gali stabdyti ar tikrinti vairuotoją. Bet keletas jų pareigūnui suteikia neribotą teisę pačiam nuspręsti, ar reikia stabdyti mašiną.
Pavyzdžiui, automobilis gali būti stabdomas, jei pareigūnui kilo įtarimų, kad vairuotojas ar keleivis galėjo padaryti kelių transporto eismą reguliuojančių teisės aktų pažeidimų.
Tačiau policijos pareigūnas sustabdytam vairuotojui pirmiausia privalo trumpai ir suprantamai paaiškinti sustabdymo priežastį.
Stabdo, jei kyla įtarimas
Pasitaiko, kai aiškiai nuobodžiaujantys policijos pareigūnai sustabdytam vairuotojui burbteli: „Dokumentų patikrinimas.” Juos pavarčius vairuotojui leidžiama važiuoti toliau.
O juk stabdyti policijos pareigūnai gali siekdami nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones.
Sovietmečiu rūgteli dar viena nurodoma tokio patikrinimo priežastis – vykdant užsieniečių kontrolę.
Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Dainiaus Šalomsko teigimu, vien tik patikrinti dokumentų automobilį sustabdęs pareigūnas privalo paaiškinti stabdymo tikslą.
Dar viena nereikalingo stabdymo priedanga – pareigūnui esą kilęs įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus.
Tokiu atveju pareigūnas privalo apie įtarimą vairuotoją ne tik informuoti, bet ir iš tiesų patikrinti jo blaivumą.
Pažeidžiamos ir žmogaus teisės
Dar daugiau galimybių be priežasties stabdyti automobilius policijos patruliui suteikia keistokas 23-iasis instrukcijos punktas. Jis pareigūną įpareigoja atkreipti ypatingą dėmesį į tų markių ir modelių transporto priemones, kuriomis dažniausiai daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir kurios dažniausiai patenka į eismo įvykius.
Taip pat atidžiai turi būti stebimos transporto priemonės, kuriomis važiuoja jauni asmenys ar asmenų grupės.
Kaip pareigūnai turėtų suprasti atidų stebėjimą ar skiriamą ypatingą dėmesį?
D.Šalomskas pripažino, kad tokia instrukcija gali būti suprantama kaip leidimas nurodytas transporto priemones stabdyti be aiškios priežasties.
Iš esmės šis instrukcijos punktas panaikina bet kokius automobilius galinčių stabdyti policijos patrulių veiksmų apribojimus.
Kodėl vairuotojas iš karto sukelia didesnį kelyje patruliuojančio pareigūno įtarimą vien todėl, kad jis važinėja automobiliu, kurio markės arba modelio vairuotojai dažnai sukelia eismo įvykius ar pažeidžia Kelių eismo taisykles?
Arba kodėl be jokios priežasties gali būti stabdomi jaunesnių vairuotojų vairuojami automobiliai, taip pat automobiliai, kuriais važiuoja asmenų grupės?
„Lietuvos ryto” kalbinto advokato Algimanto Jucio manymu, šis instrukcijos punktas neabejotinai diskriminuoja paskiras vairuotojų grupes ir akivaizdžiai pažeidžia žmogaus teises.
Tamsoje įjungiami švyturėliai
Tamsiu paros metu transporto priemones gali stabdyti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai. Jie turi vilkėti uniformas su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtais tarnybiniais automobiliais ar motociklais.
Stabdant turi būti įjungti tarnybinės transporto priemonės švyturėliai.
Sustabdžius vieną automobilį ir tikrinant vairuotoją policijos pareigūnams tuo pačiu metu draudžiama stabdyti kitas transporto priemones.
Išskyrus tuos atvejus, kai daromas akivaizdus arba šiurkštus teisės pažeidimas.
Pažeidėjų neleidžiama auklėti
Vairuotoją tikrinantis policijos pareigūnas privalo būti mandagus: pasisveikinti, pasakyti savo pareigas, pavardę.
Jei vairuotojas pageidauja, patrulis privalo parodyti pareigūno tarnybinį pažymėjimą.
Beje, pateikiamas pažymėjimas negali būti įdėtas į piniginę, aplanką – kad nebūtų uždengti jo įrašai.
Kad Kelių eismo taisykles pažeidę tėvai nebūtų „auklėjami” kartu važiuojančių vaikų akivaizdoje, pareigūnai pastabas privalo išsakyti vaikams negirdint.
Surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo policijos pareigūnai vairuotoją dažniausiai kviečiasi į tarnybinį automobilį. Tačiau vairuotojas neprivalo sėsti į policijos automobilį.
Kol policininkas rašo protokolą, vairuotojas turi teisę likti savo mašinoje, pasirašyti jis gali pareigūnui vėl priėjus prie sustabdyto automobilio.
Pareigūno bijoti nereikia
D. Šalomskas mano, kad būtų tikslinga kelių eismo pažeidimą įforminti tiesiogiai nedalyvaujant pačiam pažeidėjui.
Juk būtent policijos automobilyje pažeidėjai dažniausiai ima derėtis su pareigūnais, jie provokuojami paimti kyšį arba tarnybinėje mašinoje bandoma palikti pinigų.
O ką daryti, jei automobilį sustabdęs pareigūnas bendrauja pakeltu tonu, įsakmiai?
Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vadovas D. Šalomskas pataria apie tokius atvejus pranešti policijos padalinio vadovui arba Policijos departamentui.
Norėdamas įrodyti, kad pareigūnas netinkamai elgėsi, vairuotojas gali bendravimą su juo nufilmuoti ar įrašyti pokalbį.
Apie daromus įrašus vairuotojas net nebūtinai privalo pranešti pareigūnui. Jis tai gali daryti ir paslapčia.
