Netinkama muzika kenkia vairuotojo budrumui?

Nesąmonė, kad klausantis klasikinės muzikos vairuojama atsakingiau. Maždaug taip paskelbė britų mokslininkai iš Londono metropoliteno universiteto.

Šiuo metu D. Diržio muzikos kolekcijoje - maždaug 600 albumų. Daugumą jų pirmiausia jis išklausė vairuodamas automobilį.<br>V. Ščiavinskas
Šiuo metu D. Diržio muzikos kolekcijoje - maždaug 600 albumų. Daugumą jų pirmiausia jis išklausė vairuodamas automobilį.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

„Vartai"

Feb 4, 2013, 7:39 AM, atnaujinta Mar 12, 2018, 4:14 PM

Negana to, jie teigia, jog klasikinė muzika trikdo vairuotojų dėmesį ir slopina jų reakciją.

Taigi ar muzikos pasirinkimas vairuojant turi įtakos eismo saugumui?

Pavojingiausia – klasika?

Šios neįprastos studijos autoriai net parengė sąrašą muzikos, kuri vairuotojams nerekomenduotina. Pasirodo, pavojingiausias kūrinys – Ludwigo van Beethoveno Simfonija Nr.5, antrojoje vietoje – Johanno Sebastiano Bacho tokata ir fuga d-moll, o trečiojoje – Johanno Strausso valsas „Žydrasis Dunojus”. Nieko sau klasikų įvertinimas.

Matyt, šių didžių kompozitorių kūrinių ritmas nesutampa su žmogaus širdies plakimu, nes kaip tik tai tyrėjai ir paskelbė – vairuotojams labiausiai tinka klausytis muzikos, kurios ritmika sutampa su jų širdies plakimu.

Pavyzdžiui, muzika, kuri priverčia širdį plakti smarkiau, gali kelti pavojų – per greitas ritmas gali sutelkti vairuotojo dėmesį į pačią muziką, o ne į kelią. Ir tarsi savaime suprantama, kad klausantis smarkios muzikos greičio paminą norisi spūstelėti stipriau, kai tai nėra būtina.

Automobilyje – perklausos

Moterims prie vairo nepatartina klausytis hiphopo ar šokių melodijų – jos nuteikia agresyviai. Vyrus panašiai veikia, kai automobilio salone griaudėja sunkusis metalas.

Baigdami studiją mokslininkai parengė rekomendacijas – surašė muzikos kūrinius, kurių vairuotojai gali klausytis, nes jie nei erzina, nei migdo.

„Kartais negaliu prie vairo klausytis jokios muzikos. Paprastai kai esu pavargęs, irzlus, noriu girdėti tik variklio gausmą. Bet taip būna retai”, – prisipažino Darius Diržys.

Pacientų Vilniuje ir Kaune turintis psichiatras daug laiko praleidžia prie vairo, tad kone visus naujai įsigytus albumus pirmiausia perklauso būtent automobilyje. O jų šiuo metu turi per šešis šimtus.

Atidžiai renkasi muziką

Daugiau nei dešimt metų kursuojantis tarp Vilniaus ir Kauno jis netgi yra susikūręs savotišką muzikos klausymosi automobilyje ritualą.

Pavyzdžiui, vienokios muzikos mėgsta klausytis anksti rytą, visai kitokios ieško vėlyvo vakaro kelionei.

Vieno puodelio kavos jam neužtenka, kad pažvalėtų, tad paskutinius miego likučius automobilyje išsklaido sunkiojo metalo pirmeiviai „Judas Priest” ar pripažinti rokeriai „Van Halen”.

„Jie tarsi energinis kokteilis, įkraunantis visai dienai”, – įvertino psichiatras. Susikaupti prie vairo jam netrukdo net juodukų gatvės muzika, kuri „tam ir sukurta, kad draskytų automobilio stogą”.

O štai po įtemptos darbo dienos D.Diržiui norisi ramaus muzikinio fono ir jau tada jo naujajame „Ford Mondeo” suskamba, pavyzdžiui, žymaus pasaulio kontratenoro Philippe’o Jaroussky balsas ar muzikos veteranai „The Orchestra”. Arba dar įdomiau – Andriaus Mamontovo „Marso kanjonai”, dvidešimt kartų iš eilės.

Psichiatras įsitikinęs, kad automobilyje skambanti muzika nelabai veikia vairavimą.

Daugiausia lemia vairuotojo patirtis, įpročiai, net išsilavinimas. (LR, BBC)

Lyg koncertų salėje

Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti koncertų salės efektą bet kokioje patalpoje, net ir tokioje akustiškai netinkamoje kaip automobilio salonas, ir virtualiąją sceną perkelti į bet kurią vietą.

„Burmester”, „Bower & Wilkins”, „Mark Levinson” – nenuostabu, jei šie pavadinimai jums nieko nesako. Šie vardai vertinami tik tų, kurie iš tiesų domisi kokybišku muzikos skambesiu.

„Bang & Olufsen”, „Bose”, „Harman Kardon”, JBL – dažniau girdėti pavadinimai, kurie muzikos gurmanams simbolizuoja viena – aukščiausios klasės „Hi-End” garsą.

Pastaruoju metu šie gamintojai ėmėsi eksperimentuoti garsu automobilių salone. Jiems nieko nereiškia prie stiprintuvo pridėti kad ir 50 tūkst. litų etiketę.

Tad garso aparatūra kainuoja tiek, kiek dažnas lietuvis sutiktų mokėti tik už apynaujį automobilį.

20 tūkstančių litų. Tiek gali kainuoti vien „Mercedes-Benz” automobilio „Bang & Olufsen” garso aparatūra.

Jeigu aparatūra kainuoja kiek automobilis, jis turi būti vertas tokios aparatūros.

„Burmester” aparatūrą rasite „Bugatti Veyron”, „Porsche Panamera” ir „Porsche Cayenne”, „Mark Levinson” draugauja su „Lexus”, „Harman Kardon” veikia „Mercedes-Benz” modeliuose.

JBL įgarsino naujausią „Ferrari 458 Italia Spider”, „Bowers & Wilkins” groja automobiliuose „Jaguar”, „Bang & Olufsen” bendradarbiauja su „Aston Martin”, „Audi”, „Mercedes-Benz”, BMW.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.