Startas - miesto centre
Šonaslydžio kelionę tenka pradėti pačiame Kauno centre – Rotušės aikštėje. Apsukus pora ratų aplink aikštę slystančiu automobiliu, vairuotojas nusprendžia važiuoti Garliavos link. Iš Aleksoto gatvės užvažiuojame ant Vytauto Didžiojo tilto ir kylame į kalną Veiverių gatve. Žinoma, visi posūkiai įveikiami automobilį statant skersai.
Veiverių gatvės įkalnė ir ilgas posūkis vairuotojui tampa galimybe pasidžiaugti slidžia gatve. Tai, kad naktį vyro vairuojamas automobilis buvo priekiniais varančiaisiais ratais ir nevisai tinkantis slydimui, atsvėrė vairuotojo darbas rankiniu stabdžiu.
„Vienas pažįstamas buvo persistengęs. Slydo per plačiai ir kabino automobilio galu pravažiuojančią mašiną. Tačiau mes tikrai saugomės. Važiuojame naktį, kai eismo beveik visiškai nėra, slystame ten, kur matome, kad nėra kliūčių“, - pasakojo vairuotojas.
Užvažiavus ant kalno prasilenkiame su policijos ekipažu. Patruliai įtariai nužvelgia automobilį, tačiau visiškai su tradiciniu gatvių chuliganų įvaizdžiu prasilenkianti mašina didesnio jų susidomėjimo nesukelia.
Po keleto minučių vairuotojas nusprendžia, kad grįžti į centrą saugu. Šįkart važiuojame Veiverių gatvės nuokalne žemyn. Pasiduodamas fizikos dėsniams automobilis slysta beveik visu kalnu.
„Policija?“ - akimirkai sustingsta tolumoje automobilį su švyturėliais išvydęs vairuotojas ir iškart lengviau atsikvepia supratęs, kad mašina – saugos tarnybos ekipažas.
Policija grūmoja
„Patrulio prie kiekvieno kampo nepastatysi. Tokiems dalykams tikrai skiriame dėmesį, tačiau jei pravažiuojant policijai nieko nevyksta, niekas ir nenubaudžiamas“, - pasakojo Kauno kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas Tautvydas Pučius.
Pasak pareigūno, gerai, kai vairuotojai žiemą tobulina automobilio valdymo įgūdžius. Tačiau tą daryti aikštelėje ar gatvėje, kurioje yra automobilių ar smalsuolių, griežtai draudžiama. Tokiam užsiėmimui policininkas siūlo rinktis uždaras teritorijas arba tartis su vairavimo mokyklomis, kurios turi aikšteles.
„Svarbu ne tik tai, ar tuo metu nekeliamas pavojus. Reikia įvertinti ir pavojaus riziką. Dažniausiai pasekmės būna kur kas rimtesnės, nei tikisi vairuotojai“, - tikino pašnekovas.
T. Pučius apibūdina ir dažniausiai į chuliganizmą kelyje linkusius vairuotojus. Nors ir ne šimtu procentų, bet šešėlis krenta ant jaunų, galingus ir galiniais ratais varomus automobilius turinčių kauniečių.
„Neretai tokių automobilių vairuotojai ne tik aikštelėse, bet ir gatvėse sukelia avarines situacijas. Dėl to nukenčia niekuo dėti žmonės. Tačiau kartais tokius dalykus įrodyti labai sunku, todėl policijai itin padeda vaizdo registratorius įsigiję vairuotojai. Turint filmuotą medžiagą nustatyti kaltininką yra kur kas lengviau“, - kalbėjo T. Pučius.
Už chuliganišką vairavimą skiriamos baudos nuo 1000 iki 2000 litų su teisės vairuoti atėmimu nuo metų iki dvejų.
