Lietuvoje gana liberaliai žiūrima į įkaušusius vairuotojus: įstatymo leistina girtumo riba – 0,2–0,4 promilės.
Todėl rinkoje yra daugybė įvairaus lygio prietaisų, kuriais nustatomas girtumas.
Alkoholio matuoklio nebūtina net pirkti, nes yra barų, kuriuose įmetus 2 litų monetą į specialų prietaisą galima sužinoti, ar neperžengta įstatymo numatyta riba.
Tačiau specialistai įspėja, kad taip besielgiantis vairuotojas labai rizikuoja. Pirmiausia dėl to, kad ne profesionalams skirti prietaisai nenuspėjami – jų paklaida labai didelė.
„Tai – tik žaislai”, – sutartinai perspėja policijos pareigūnai, medikai ir specialiosios įrangos gamintojai.
Rinkoje – didžiulė pasiūla
Nusipirkti alkoholio matuoklį gali kiekvienas.
Lietuvoje šiais prietaisais prekiauja ir specializuotos, ir interneto parduotuvės.
Pigiausias rastas prietaisas – vienoje populiarioje interneto parduotuvėje aptiktas alkoholio matuoklis su įmontuotu žibintuvėliu. Kinijoje pagaminta prekė nukainota iki 19 litų.
Tačiau toks prietaisas neparodys, ar smarkiai žmogus apgirtęs. Jame įmontuotos tik trys spalvotos lemputės.
Pasak gamintojo, įsižiebusi žalia lemputė rodo, kad alkoholio kiekis yra 0,00–0,02 proc., geltona – 0,02–0,05, o raudona – kai viršijama 0,05 proc. riba. Čia pat pažymima, kad tai mėgėjiškas prietaisas.
Ar galima pasitikėti tokiu prietaisu? Kokie alkoholio matuokliai patikimiausi? Šis klausimas buvo užduotas Lietuvos kelių policijos biurui (LKPB), profesionalams skirtą alkoholio matavimo įrangą gaminančios Kauno bendrovės „Capsa” vadovui.
Kainą lemia tikslumas
Dauguma Lietuvoje parduodamų alkoholio matuoklių atvežti iš užsienio, tačiau tik menka dalis jų yra sertifikuoti.
Todėl alkoholio matuokliai pagal tikslumą yra skirstomi į kelias rūšis: profesionaliam, pusiau profesionaliam ir asmeniniam naudojimui.
Profesionalams skirtos įrangos paklaida siekia iki 5 procentų. Pusiau profesionalių alkoholio matuoklių tikslumas yra gerokai mažesnis – leistina paklaida – 6–10 proc. Mėgėjams skirti prietaisai tikslumu nepasižymi – jų paklaida siekia daugiau kaip 11 proc.
Ne mažiau svarbu yra prietaiso jutiklio tipas. Tikslią informaciją pateikia ir ilgaamžiai yra elektrocheminį jutiklį turintys prietaisai. Alkoholio matuokliai su puslaidininkių jutikliu nėra tikslūs – jų paklaida siekia 10 ir daugiau procentų.
„Tikslumas ir patikimumas lemia kainą”, – sakė profesionalams skirtus alkoholio matuoklius ir kontrolės multisistemas gaminančios bendrovės „Capsa” vadovas Remigijus Barkanovas.
Perspėja įmonės vadovą
Kauno įmonės specialistų sukurta įranga BAAC yra vienintelė pasaulyje, leidžianti darbdaviui ne tik patikrinti darbuotojo blaivumą, bet ir kontroliuoti kolektyvą.
Pirmą stacionarų alkoholio matuoklį bendrovė įregistravo prieš 8 metus. Dabar kauniečiai siūlo kompiuterizuotą sistemą „BAAC multisystem”.
„Tai išmanusis stacionarus alkoholio matuoklis. Jis ne tik stiprina darbo drausmę, bet ir kaupia duomenis, pateikia ataskaitas”, – sakė R.Barkanovas.
Prie interneto prijungtas įrenginys gali kontroliuoti, kada į darbą ateina ir namo išeina darbuotojas.
Konkretus asmuo identifikuojamas nuskaičius magnetinę kortelę, piršto atspaudo fragmentą arba surinkus individualų PIN kodą. Tas pat įrenginys patikrina, ar darbuotojas yra blaivus, net pamatuoja kraujospūdį.
Jei prietaisas užfiksuoja girtumą, iškart informuojamas atsakingas bendrovės asmuo. „Atsižvelgiant į pasirinktą modelį, įranga tiesiog akimirksniu išsiunčia SMS žinutę į mobiliojo ryšio telefoną arba elektroninį laišką”, – sakė įmonės vadovas.
Sukūrė uždarą sistemą
Darbdaviai seniai susidūrė su sunkiai įveikiama problema – pastebėta, kad nepakanka atsakingo asmens, tikrinančio, ar į darbą atėjęs žmogus nėra girtas.
Vienas tokių pavyzdžių – tragiška nelaimė 2004 m. balandžio 11-ąją, kai bendrovės „Busturas” maršrutinis autobusas Joniškio rajone ant tilto per Mūšą taranavo mikroautobusą su turistais. Per šią avariją žuvo 5, sužalojimų patyrė 13 žmonių.
Paaiškėjo, kad išvakarėse 48-ąjį gimtadienį atšventęs vairuotojas Petras Vaitkus darbe nebuvo patikrintas, kaip reikalavo įmonės taisyklės.
Teisiamas šiaulietis prisipažino, kad sveikatą „pataisė” Rygoje ir Joniškyje.
„Mūsų tikslas buvo sukurti tokią kontrolės sistemą, kuri pašalintų žmogiškąjį veiksnį, – sakė tragediją prisiminęs bendrovės „Capsa” vadovas R.Barkanovas. – Siūlėme mūsų specialistų sukurtą sistemą vežėjų asociacijai „Linava”, bet išgirdome stulbinamą atsakymą: „O kas tada dirbs?”
Kauniečių gaminamą įrangą naudoja bendrovės „Sanitex”, „Lietuvos geležinkeliai”, „Lietuvos dujos”, koncernas „Achemos grupė”, Lietuvos policijos, medicinos įstaigos.
Ėmė dairytis į užsienio rinkas
„Į darbą Radviliškyje atėjęs traukinio mašinistas yra patikrinamas ne tik prieš jam lipant į lokomotyvą, bet ir tada, kai atvyksta į Klaipėdą ir grįžta namo. Sistema leidžia visiškai kontroliuoti darbuotojus, – pavyzdį pateikė bendrovės vadovas. – Mūsų sistemai nereikia netgi prižiūrėtojo – pakanka greta įrengtos stebėjimo kameros.”
Jų gaminama įranga yra ne tik tiksli, bet ir pigi eksploatuoti. Vieno darbuotojo patikros savikaina siekia vos 1 centą.
Artimiausiu metu šią kontrolės sistemą ims naudoti ir Druskininkų autobusų parkas. Latvijoje savo įranga jau prekiaujantys kauniečiai baigia derybas su lenkais ir rusais.
Neliko galimybės išsisukti
LKPB Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Vosylius pažymėjo, kad pareigūnai naudoja tik profesionalams skirtą įrangą. Šiai klasei priskiriami alkoholio matuokliai yra labai tikslūs.
„Naujausio modelio alkoholio matuokliai netgi perspėja, kad patikra nebuvo tiksli, todėl ją reikia pakartoti”, – pasakojo R.Vosylius.
Mat anksčiau įkaušę vairuotojai imdavo teisintis, kad patikra atlikta ką tik išgėrus alkoholio, todėl rezultatas buvęs nepatikimas. Tokią versiją buvo pateikęs ir Seimo narys konservatorius Arvydas Vidžiūnas, kai prieš kelerius metus neblaivus įkliuvo prie vairo.
Politikui buvo nustatytas lengvas girtumas – 0,83 promilės. Tačiau A.Vidžiūnas ėmė teisme teisintis, kad nuo alkoholio vartojimo praėjo kelios minutės, todėl alkoholio matuoklio rodmenys buvę netikslūs.
„Naujausi alkoholio matuokliai patys nustato, kad fiksuojamas alkoholis burnoje, o ne iš plaučių išpučiamame ore, – sakė R.Vosylius. – Todėl įmonėms, ketinančioms įsigyti alkoholio matuoklį darbuotojams tikrinti, patariame pirkti tik profesionalams skirtą įrangą.”
Tiki tik savo prietaisu
LKPB pareigūnas neslėpė skeptiško požiūrio į baruose ir kavinėse įrengtus alkoholio matuoklius. Įmetus poros litų monetą juo galima pasitikrinti, ar neperžengta įstatymo leistina girtumo riba.
Kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į alkoholį.
Tai priklauso nuo daugybės veiksnių – kūno masės, nuotaikos, maisto, todėl žmogaus nusistatyta poros alaus bokalų riba gali būti klaidinga.
„Netgi pasitaiko pasiteisinimų, kad bare esantis alkoholio tikrintuvas rodė leistiną ribą, bet toks pasiaiškinimas yra niekinis”, – stebėjosi R.Vosylius.
Pareigūnas pažymėjo, kad pastaraisiais metais nuosekliai mažėja girtų vairuotojų. Tai siejama su gerokai sugriežtintomis bausmėmis, kryptinga švietėjiška veikla.
„Esu įsitikinęs, kad alkoholio vartojimas apskritai nesuderinamas su vairavimu”, – sakė LKPB pareigūnas.
Priemonių pirmiausia turi imtis valstybė
Elmantas Zevertas
Šiaulių priklausomybės ligų centro direktorius, psichiatras
„Aš asmeniškai nesu nusiteikęs prieš prietaisus, kuriais nustatomas girtumas.
Tačiau mano 36 metų darbo patirtis gali patvirtinti viena – vairuoti galima tik blaiviam asmeniui. Leidimas sėsti prie vairo asmeniui, apgirtusiam iki 0,4 promilės, – didžiulė politikų klaida.
Seniai įrodyta, kad alkoholis yra nuodas, kad jį vartojant sutrinka reakcija, imama neadekvačiai reaguoti į aplinką. Kiekvieno žmogaus organizmas labai skirtingai reaguoja į tą patį kiekį svaigalų – vieną gali ištikti koma vos nuo 100 gramų degtinės, kitas drąsiai vaikštinės išgėręs litrą.
Įstatymų leidėjams trūksta valios sustabdyti žmonių luošinimą. Jei žmogui taip norisi išgerti, tegul išgeria kavos ar arbatos, suvalgo lėkštę sriubos.
Baruose ir kavinėse įrengti alkoholio matuokliai (nuotr.)tarsi atriša rankas abejojančiajam – šiek tiek išgerti galima. Bet tai klaidingas požiūris.”
Baudai už girtumą – 85 metai
Mokslininkai dar 1874 m. pastebėjo, kad išgėręs žmogus su oru iškvepia ir nedidelį kiekį alkoholio garų. Tačiau praėjo dar pusė amžiaus, kol imta tai fiksuoti ir prasižengėliams skirti nuobaudas.
Pirmą vairuotoją už vairavimą išgėrus nubaudė britų pareigūnai. 1928 m. Molboro miesto policijos pareigūnas paprašė, kad prasižengėlis pripūstų balioną. Girtutėlio vairuotojo pripūstame balione buvo aptikta 1,5 miligramo etanolio, todėl prieita prie išvados, kad vyriškio girtumas yra „50 procentų”.
Alkoholio kiekį iškvepiamame ore pirmi išmatavo amerikiečiai. 1937 m. profesorius Rolla N.Hargeris sukūrė prietaisą, pavadintą „drunkometer” (nuotr.). Jei žmogus būdavo girtas, pasikeisdavo į prietaisą pripilto skysčio spalva.
Pirmą pučiamą įrenginį girtumui nustatyti Europoje 1953 m. užpatentavo vokiečių firma „Drager”, iki šiol garsėjanti patikimais profesionalams skirtais matuokliais.
Į šių dienų alkoholio matuoklį panašų prietaisą pirmasis sukūrė amerikietis profesorius Robertas Borkensteinas iš Indianos valstijos. Buvęs policijos kapitonas su kolega 1954 m. pristatė prietaisą, kuriuo pagal iškvėpto oro mėginį buvo nustatomas alkoholio kiekis kraujyje.
Europoje pirmieji alkoholio matuoklius įteisino britai. Jungtinės Karalystės politikai 1967 m. nustatė, kad maksimali alkoholio koncentracija negali viršyti 0,8 promilės. Naujovė buvo sutikta labai prieštaringai, bet skeptikus užsičiaupti privertė skaičiai – gerokai sumažėjo tiek avarijų, tiek per jas nukentėjusių žmonių.
Girti vairuotojai siaučia rečiau
LKPB duomenys rodo, kad 2007 m. padidintos nuobaudos ir sugriežtinta kontrolė pamažu lietuvius atgraso nuo vairavimo išgėrus – tokių pažeidėjų gretos pamažu retėja.
2012 m. dėl girtų vairuotojų kaltės įvyko 273 eismo nelaimės. 2011 m. neblaivūs vairuotojai sukėlė 298 avarijas.
2012 m. dėl girtų vairuotojų kaltės žuvo 27 ir buvo sužeisti 374 žmonės. 2011 m. – atitinkamai 28 ir 430.
2012 m. prie vairo sučiupta 12 164, 2011 m. – 12 910, 2010 m. – 13 690 girtų vairuotojų.
