Šių metų Ženevos parodą galima pavadinti paradoksalia. Nors jos šūkis „The fully networked car“ (liet. - prie tinklo prisijungęs automobilis) suteikia aliuzijų, kad čia turėtų dominuoti „išmanieji“ automobiliai ir tokia technika, realiai parodoje tokių nėra daug ir joje visiškai dominuoja itin galingi, milijonus eurų kainuojantys superautomobiliai.
„Lamborghini Veneno“, „Ferrari LaFerrari“, „Porsche 911 GT3“, „Aston Martin Rapide S“, „Bentley FlyingSpur“, „McLaren P1“, galingiausias visų laikų „Rolls-Royce“ ir jubiliejinis, šimtasis „Koenigsegg“ modelis – tai tie automobiliai, patapę tikromis parodos žvaigždėmis ir pritraukę būrius žurnalistų.
Tūkstančiai arklio galių ir milijonai eurų – vien sudėjus šių automobilių skaičius maža nepasirodo.
Štai, naujasis „Ferrari LaFerrari“ kainuoja apie 960 tūkstančių eurų, jau nekalbant apie „Lamborghini Veneno“, kurių bus pagaminti vos 3 vienetai ir kiekvienas kainuos per 12 milijonų litų.
Galbūt, viena priežasčių, dėl kurios superautomobiliai sulaukė tiek daug dėmesio, yra ta, jog parodoje nėra itin daug efektingų įprastų automobilių premjerų.
BMW 3 „GranTurismo“, „Mercedes-Benz CLA“, „Škoda Octavia“, „Peugeot 2008“, „Nissan Note“, „Renault Captur“, „Hyundai Grand SantaFe“, „Opel Cascada“, mažos klasės visureigis „Ford Ecosport“, „Suzuki SX4“, „Toyota Auris“ universalas bei dar kelios mažiau svarbios premjeros.
„Pati paroda, skirtingai nuo prieš du metus vykusios, šiemet tarsi stokoja pagrindinės idėjos, negalėčiau išskirti naujienų, kurios būtų kažkuo labai nustebinę“, - mano dvi dienas joje praleidęs Linas Barščevičius, „Škoda“ importuotojos mūsų šalyje, bendrovės ARX rinkodaros vadovas.
Ir su juo tikrai negaliu nesutikti.
Prieš du metus buvo įrengtas net atskiras elektromobilių paviljonas, norintieji galėjo pasivažinėti skirtingų gamintojų elektra varomais modeliais. Tuomet buvo labai aiški pagrindinė parodos mintis – elektra varomi automobiliai atkeliauja.
Dar anksčiau parodoje dominavo baltos arba šviesiai žydros spalvos automobiliai. Suprask, mažai taršūs ir draugiški aplinkai. Nuobodu, banalu, tačiau tokia buvo tuometė tendencija. Labai smagu, kad ši mada baigėsi ir automobiliai parodoje vėl atgavo įprastas spalvas.
„Nežinau kodėl, bet šiais metais kai kurie gamintojai iš savo stendų visai eliminavo visureigius“, - dar vienu pastebėjimu dalijasi L. Barščevičius.
Tačiau tradiciškai Ženevoje gausiai dalyvaujančios automobilių perdarymo („tiuningo“) bendrovės demonstruoja „Porsche“, „Mercedes-Benz“ ir BMW visureigius, kuriems stengiasi suteikti kuo daugiau išskirtinumo ir agresyvumo.
Bene įdomiausia parodos techninė naujovė yra „Peugeot Hybrid Air“ hibridinė sistema. Jos esmė yra ta, kad vietoje elektros variklio, kuris paprastai naudojamas hibridiniuose varikliuose, čia panaudotas suspaustas oras.
Šios hibridinės sistemos veikimo principas panašus, kaip ir naudojant elektros variklį, tik čia panaudojama suspausto oro galia, kuri perduodama priekiniams ratams sukti.
Automobiliui važiuojant įprastai ar stabdant, energija panaudojama orui specialiame balione suspausti.
Kai automobiliui reikia staigiau pagreitėti, suspausta oro jėga padeda varikliui sukti ratus. Be to, vien varomas suspausto oro jėga automobilis gali nuvažiuoti iki 400 metrų.
Techniškai tai gana nesudėtinga sistema, be kita ko, leidžianti atsisakyti sunkių ir brangių baterijų, paprastai naudojamų hibridiniuose automobiliuose.
Patys gamintojai teigia, kad „Peugeot 2008 Hybrid Air“ automobilis su tokia sistema vidutiniškai naudotų 2,9 litro degalų šimtui kilometrų kelio.
Jeigu „Peugeot“ pasiseks šią sistemą įdiegti serijiniu būdu, tai bus tikrai viena įdomesnių pastarojo meto techninių naujovių. Kol kas tai – tik koncepcinis projektas.
Gal kitų metų Ženevoje tai ir bus parodos „vinis“?
