Buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medikai. Atsipeikėjęs „Opel Omega” vairuotojas jiems aiškino, kad turi problemų dėl širdies ir esą jam važiuojant pasidarė bloga.
Tačiau medikams iškart įtarimą sukėlė išsiplėtę jo akių vyzdžiai ir tai, kad „širdininkas” labai neadekvačiai dėsto mintis. Vairuotojui diagnozuotas apsvaigimas nuo narkotikų. Šią diagnozę vėliau patvirtino ir ligoninėje atlikti tyrimai – 48 metų klaipėdiečio organizme aptikta amfetamino, metamfetamino ir benzodiazepino pėdsakų.
„Pastebėti, ar vairuotojas yra vartojęs narkotikų tikrai ne visada paprasta. Nebent jis apsinešęs kaip minėtas klaipėdietis.
Tačiau, nuolat narkotines medžiagas vartojantis žmogus gali būti gerai apsvaigęs, bet jo išvaizda to neišduos. Nors tokio vairuotojo būklė kelia rimtą pavojų kitiems eismo dalyviams“, - įsitikinęs daugiau nei 20 metų žalingų įpročių poveikį sveikatai tyrinėjantis psichiatras Darius Diržys.
Pareigūnai neturi elektroninių narkotikų matuoklių
Jei policijos pareigūnų sustabdyto vairuotojo elgesys jiems nors truputį kelia įtarimų, vyrai neburia iš kavos tirščių. Tuoj tikrina. Tiesa, pirmiausia pasiūloma papūsti į alkoholio matuoklį, tačiau jei prietaisas nerodo promilių, o pareigūnai akivaizdžiai mato, jog žmogus apsvaigęs, ištraukiamas narkotikų testas.
Pagal žmogaus seiles vienkartiniu testu galima nustatyti, ar žmogus vartojęs tam tikrų narkotikų: marihuanos, hašišo, kanapių, kokaino, kreko, ekstazio, heroino, morfino, kodeino ir jų mišinių.
Jei patikrinus paaiškėja, kad vairuotojas apsvaigęs, jis vežamas į sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau kartais pareigūnai net ir testo nenaudoja – kai plika akimi matyti sutrikusi vairuotojo koordinacija, jis iškart gabenamas medikams.
Ir nors policijos mokymo įstaigose pareigūnai yra mokomi, kaip atpažinti narkotikus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusį asmenį, tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas įsitikinęs, kad to neužtenka. Pareigūnams trūksta žinių.
Trūksta ir vienkartinių matuoklių, šiemet jų buvo skirta vos 22 vienetai (vieno kaina - apie 30 litų). „Reikėtų įsigyti ir elektroninius narkotikų matuoklius, kurie supaprastintų kontrolę, tada nereikėtų įtariamų asmenų vežti į gydymo įstaigas. Tačiau tai labai brangūs prietaisai ir trūksta lėšų juos įsigyti“, - apgailestauja jis.
Pernai Lietuvoje buvo atskleisti 239 atvejai, kai transporto priemones žmonės vairavo apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Penkis kartus tokie vairuotojai sukėlė avarijas, kurių metu žuvo ir buvo sužeisti žmonės.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis tik gūžčioja pečiais: „2012 metais eismo dalyvių kontrolei vykdyti buvo skirta vos 0,5 mln litų, nors realiai reikėtų keturis kartus daugiau. Juk kontrolė tai ta sritis, kuri labiausiai atsiperka ir į biudžetą pinigai grįžta su kaupu.
Europos senbuvės seniai įrodė, kad eismo dalyvių kultūra tiesiogiai priklauso nuo jų kontrolės. Tarkim, šalyse, kurių keliuose įvyksta mažiausiai nelaimių - eismo dalyviai kontroliuojami dažniausiai.
Štai Suomijoje per metus tūkstančiui vairuotojų tenka 400 patikrinimų ( Norvegijoje - 367, Švedijoje - 287) . Lietuvoje vairuotojai tikrinami dešimt kartų rečiau. „
„Vienareikšmiškai - tik griežta kontrolė ir baudos gali sustabdyti apsvaigusius žmones nuo noro sėstis prie automobilio vairo“, - pritaria D. Diržys.
Kas dešimtas jaunuolis vartoja kanapes
Naujausio tyrimo (atlikto 27 ES šalyse, tarp jų - ir Lietuvoje) rezultatai rodo, kad labiausiai šalyje iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitusios kanapės: bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc Lietuvos gyventojų. Kas ketvirtas jaunuolis (16 -24 m.) yra bandęs šio narkotiko, o nuolat vartoja - kas dešimtas, tokius duomenis pateikia Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas (NTAKD ).
„The Daily Mail“ cituoja mokslininkus, kurie teigia, jog alkoholio kiekis kraujyje trukdo vairuotojui būti adekvačiam, dėl kanapių poveikio vairavimui kol kas jie neteikia jokių žinių.
O štai Vašingtono ir Kolorado valstijose (JAV), kur marihuanos rūkymas yra legalus, vietiniai žurnalistai nusprendė patikrinti, ar legalus dūmelis vairuojančiam mašiną yra jau toks nekaltas dalykas, kaip mano valdžia.
Rūkoriai ardėsi trasoje
Sietle surengtame eksperimente pasišovė dalyvauti trys savanoriai. Vienas po 0,1 gramų nebepalietė savo nosies, o kitas juokaudamas prisipažino, kad apsvaigo, o trečias pareiškė - pats laikas vairuoti automobilį.
Labiausiai patyrusi rūkalė, - Addie Norton,į eksperimentą atvyko tris kartus viršydama leistiną šios medžiagos kiekį kraujyje.
Moteris neslėpė, jog dūmelį sutraukė jau namie. Dėl eksperimento surūkiusi pirmuosius 0,3 gramo “Blueberry Trainwreck“ (kanapių rūšis -red.) 27-erių moteris prisipažino, kad nieko net nepajuto.
Trasa, kurioje buvo išdėlioti kūgiai, kartu su instruktoriumi važiavusi A. Norton pasirodė gerai. Nors važiavo kiek lėčiau nei paprastai. Tiesa, vieną kūgį numušė: „Oi, kūgis. Pamačiau jį tik galinio vaizdo veidrodėlyje“. Tuo metu narkotiko koncentracija A. Norton kraujyje leidžiamą normą viršijo jau 7 kartus.
Kiti du eksperimento dalyviai, - 34 metų Dylanas Evansas ir 56 metų Jeffas Udenbergas - taip pat surūkė 0,3 gramo marihuanos. D. Evansas prisipažino, kad rūko marihuaną gana retai, ir užsikosėjo, bandydamas užsitraukti dūmą. Tuo tarpu J. Udenbergas sakė, kad jis rūko kartkartėmis.
Jau po pirmojo eksperimento etapo vyrai teigė, jog marihuanos poveikį pajuto. Bet trasą įveikė be jokių pastabų. Vienintelis, ką jie „pažeidė“, - maždaug tris kartus viršijo leistiną marihuanos kiekį kraujyje.
Eksperimento sumanytojai nutarė, jog 0,3 gramai įspūdžio nesukėlė, pasiūlė dalyviams dar po dvi dozes. Taigi, visi surūkė po 0,9 gramo „Blueberry Trainwreck“.
Štai tada nė vienam eksperimento dalyviui nebepavyko suvaldyti automobilio.
A. Norton leidžiama marihuanos koncentracija viršijo 11 kartų. Moteris nekantriai laukė, kol galės išvažiuoti į trasą.
„Bent kartą gyvenime gali ir turi tai padaryti! Žinoma, turi! Taip!.. Tai smagu! Jaučiu tai akyse, kūne ir galvoje“, - emocijų neslėpė ji. Neįtikėtina, tačiau būdama tokios būklės, trasoje klaidų nepadarė. Eksperimentą stebėjęs policijos pareigūnas prisipažino, kad kelyje taip automobilį vairuojančios moters jis veikiausiai nestabdytų. Bet jei būtų girdėjęs A. Norton kalbas salone, būtų galvojęs kitaip.
Abiems stipriosios lyties atstovams 0,9 marihuanos kiekis labiau trinktelėjo per smegenis - vienu metu instruktoriui netgi teko perimti vairą iš vairuotojo, kuris vos nenudaužė operatoriaus, filmavusio eksperimentą.
Baudos už vairavimą apsvaigus
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Kelių eismo taisykles baudos už vairavimą išgėrus (esant skirtingam girtumo laipsniui, skirtingam vairavimo stažui bei vairuojant skirtingos masės vairavimo priemones) siekia nuo 500 iki 3000 litų su teisės vairuoti atėmimu, ypač sunkiais atvejais – ir automobilio konfiskavimu.
Už vairavimą apsvaigus nuo narkotikų ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat minėtų medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo skiriama bauda nuo 1000 iki 3000 litų, nuo vienų iki trejų metų atimamas vairuotojo pažymėjimas, taip pat konfiskuojama transporto priemonė.
Parengė Inga Junčienė.
